Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Laimo liga, arba boreliozė, yra dažniausia erkių platinama bakterinė infekcija Lietuvoje. Ją sukelia Borrelia burgdorferi bakterijos, patenkančios į organizmą per užkrėstos erkės įkandimą. Atšilus orams erkės suaktyvėja, todėl pavasarį ir vasarą svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius ligos požymius ir laiku kreiptis pagalbos.
Laimo liga – tai bakterinė infekcija, kurią žmonėms perduoda užsikrėtusios erkės. Šią ligą sukelia spiralės formos bakterija Borrelia burgdorferi, patekusi į organizmą su erkės seilėmis įkandimo metu. Erkės, dažniausiai gyvenančios aukštoje žolėje, miškuose ar krūmynuose, tampa infekuotos maitindamosi infekuotų žinduolių – dažniausiai paukščių – krauju. Lietuvoje pagrindinės laimo ligos platintojos yra plačiai paplitusios miško erkės – Ixodes ricinus rūšies atstovės.
Įkandus tokiai erkei, bakterijos per odą patenka į kraujotaką ir gali plisti visame organizme, paveikdamos odą, sąnarius, nervų sistemą ar net širdį. Didžiausia tikimybė užsikrėsti kyla tuomet, kai erkė būna įsisiurbusi 48 valandas (dvi dienas) ar ilgiau. Nors Laimo liga nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, ji gali būti labai pavojinga, jei nėra laiku atpažįstama ir gydoma. Dėl to itin svarbu žinoti, kaip atpažinti būtent laimo ligos simptomus ir kokių priemonių imtis iškart po erkės įkandimo.
Laimo liga yra dažniausia erkių platinama liga Europoje, kur kasmet užregistruojama apie 132 000 susirgimų.
Lietuvoje situacija taip pat aktuali. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. sausio–birželio mėn. Lietuvoje užregistruoti 4 329 Laimo ligos atvejai.
Šie skaičiai rodo, kad Laimo liga išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema, todėl gyventojams svarbu nepamiršti apsaugos nuo erkių priemonių, o pastebėjus galimus ligos simptomus – nedelsti kreiptis į gydytoją.
Borelioze gali užsikrėsti bet kas, tačiau didesnė rizika kyla daug laiko gamtoje
praleidžiantiems žmonėms. Tai miškininkai, ūkininkai, grybautojai ir uogautojai,
medžiotojai, turistai bei lauke sportuojantys asmenys. Šioms grupėms ypač svarbi nuolatinė
kūno apžiūra erkių sezono metu.
Laimo ligos eiga dažniausiai skirstoma į tris pagrindines stadijas: ankstyvąją, diseminuotą ir įsisenėjusią. Kiekvienai jų būdingi skirtingi simptomai ir pasireiškimo laikas. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama trumpa šių stadijų apžvalga, o išsamesnę informaciją apie kiekvieną jų rasite toliau.
| Stadija | Laikas po įkandimo | Būdingi simptomai |
| Ankstyvoji | 3–30 d. | Migruojanti eritema, karščiavimas, nuovargis |
| Diseminuota | savaitės–mėnesiai | Neuroboreliozė, sąnariai, kardito požymiai |
| Įsisenėjusi | mėnesiai–metai | Lėtinis artritas, akrodermatitas, polineuropatija |
Pirmieji Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia per 1–4 savaites po įkandimo. Vienas iš būdingiausių ir dažniausiai atpažįstamų laimo ligos simptomų – bėrimas įkandimo vietoje, vadinamas migruojančia eritema. Šis bėrimas dažniausiai atrodo kaip raudonas žiedas su šviesesniu centru – tarsi taikinys. Dažniausiai jis plečiasi ir su laiku gali padidėti nuo 5 cm iki 30 cm. Kai kuriais atvejais bėrimas gali plisti į kitas kūno vietas arba išvis neatsirasti.
Be bėrimo, Laimo liga gali prasidėti ir bendro pobūdžio simptomais, kurie neretai primena paprastą peršalimą ar gripą:
Jei erkė nėra užsikrėtusi Borrelia bakterija, įkandimo vietoje gali likti tik mažas guzelis ar paraudimas – panašus į uodo įkandimą. Toks pažeidimas paprastai neplinta ir nereiškia Laimo ligos, tačiau gali taip pat suklaidinti, kadangi Laimo ligos susirgimo atveju eritema gali ir neatsirasti. Būtent dėl šių priežasčių laimo liga gali likti nepastebėta ir negydoma. Todėl labai svarbu būti budriems – jei neseniai buvote gamtoje, pastebėjote erkės įkandimą ar tiesiog jaučiatės neįprastai, net ir be matomo laimo ligos bėrimo, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyvas dėmesys laimo ligos simptomams gali padėti išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Negydoma arba per vėlai diagnozuota Laimo liga gali progresuoti ir sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Vėlyvieji Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 3–12 savaičių, o kai kuriais atvejais – ir po kelių mėnesių nuo erkės įkandimo.
Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų ar įtariate, kad galėjote užsikrėsti Laimo liga, nedelskite kreiptis į savo šeimos gydytoją. Laiku atlikti tyrimai ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti išvengti sunkių laimo ligos pasekmių ir padėti grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Nors dažniausiai Laimo liga siejama su migruojančia eritema, karščiavimu, nuovargiu ir sąnarių skausmais, kai kuriems pacientams gali pasireikšti ir retesnės ligos formos. Šie simptomai pasitaiko gerokai rečiau, tačiau taip pat yra svarbūs diagnozuojant ligą.
Gerybinė odos limfocitoma yra reta odos Laimo ligos išraiška, kurią sukelia organizmo imuninis atsakas į Borrelia bakterijas. Ji dažniausiai pasireiškia kaip neskausmingas rausvai melsvas ar violetinis mazgelis arba plokštelė. Dažniausiai pažeidžiamos ausų spenelių, krūtų spenelių ar kapšelio sritys. Šis odos pokytis gali atsirasti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po erkės įkandimo.
Akrodermatitas yra reta, tačiau gerai žinoma vėlyvoji Laimo ligos odos forma. Dažniausiai ji pasireiškia galūnėse – rankose ar kojose. Iš pradžių oda parausta ir patinsta, o laikui bėgant tampa plona, sausa ir atrofiška. Negydoma būklė gali sukelti ilgalaikius odos ir nervų sistemos pažeidimus.
Retais atvejais Borrelia bakterijos gali paveikti širdį ir sukelti Laimo karditą. Tuomet gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, širdies plakimo pojūtis, galvos svaigimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Nors ši komplikacija pasitaiko nedažnai, jai reikalingas skubus medicininis įvertinimas.
Kai kuriems pacientams Laimo liga gali paveikti akis ir sukelti akių paraudimą, jautrumą šviesai, neryškų matymą ar kitus regos sutrikimus. Šie simptomai yra reti, tačiau gali būti susiję su išplitusia infekcija.
Laimo ligos diagnostika prasideda nuo išsamios paciento apklausos – vertinama, ar žmogus neseniai lankėsi gamtoje, ar galėjo turėti kontaktą su erkėmis, ar pastebėjo erkės įkandimą ir ar pasireiškė būdingi simptomai, tokie kaip nuovargis, sąnarių skausmas, galvos skausmas ar migruojanti eritema – rausvos spalvos bėrimas, kuris dažniausiai atrodo kaip žiedas su šviesesniu centru.
Šis bėrimas yra vienas aiškiausių Laimo ligos požymių. Jei jis matomas aiškiai, diagnozė dažnai gali būti patvirtinama remiantis klinikiniu vertinimu, todėl papildomi laboratoriniai tyrimai gali būti nereikalingi.
Kai simptomai nėra aiškūs arba įtariama vėlesnė ligos stadija, atliekami kraujo tyrimai – serologiniai testai, skirti IgM ir IgG antikūnams prieš Borrelia burgdorferi nustatyti.
Diagnostikai dažniausiai naudojamas dviejų pakopų tyrimo metodas, rekomenduojamas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC):
Svarbu žinoti, kad ankstyvoje Laimo ligos stadijoje serologiniai tyrimai gali būti neigiami, nes organizmas dar nespėja pagaminti pakankamo kiekio antikūnų. Todėl, jei žmogus ką tik patyrė erkės įkandimą ir turi aiškių klinikinių požymių, gydymas gali būti pradėtas remiantis vien klinikine išraiška, be serologinių testų.
Po erkės įkandimo galima atlikti pačios erkės tyrimą naudojant PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodą. Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar erkėje buvo Borrelia bakterijų genetinės medžiagos.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad teigiamas erkės PGR tyrimo rezultatas nepatvirtina žmogaus užsikrėtimo Laimo liga. Ne kiekviena užkrėsta erkė perduoda infekciją žmogui, o užsikrėtimo rizika priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant erkės prisisiurbimo trukmę. Taip pat neigiamas erkės tyrimo rezultatas negali visiškai atmesti infekcijos galimybės.
Dėl šių priežasčių erkės PGR tyrimas laikomas papildoma informacija, tačiau sprendimai dėl tolimesnio ištyrimo ar gydymo priimami vertinant žmogaus simptomus ir klinikinę situaciją.
Vėlyvose stadijose, kai infekcija trunka 4 savaites ar ilgiau, antikūnai paprastai jau būna aptinkami, todėl serologiniai tyrimai tampa labai patikimi. Įtariant liekamuosius Laimo ligos reiškinius, gydytojai taip pat gali rekomenduoti papildomus vertinimus – neurologinius tyrimus, širdies ar sąnarių funkcijos įvertinimą.
Kadangi aplink Laimo ligos diagnostiką vis dar sklando daug mitų ir netikslios informacijos, labai svarbu konsultuotis su šeimos gydytoju, kuris įvertins visus aspektus – simptomus, riziką, tyrimų laiką ir paskirs individualų, moksliškai pagrįstą gydymą. Ankstyva ir tiksli Laimo ligos diagnostika yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti sėkmingą sveikimą.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, simptomine Laimo liga sergantys asmenys yra efektyviai gydomi antibiotikais. Gydymas paprastai trunka nuo 10 iki 30 dienų, priklausomai nuo stadijos ir simptomų. Dažniausiai skiriamas geriamasis doksiciklinas, o nėščiosioms ir vaikams renkamasi amoksiciliną.
Esant neuroboreliozei ar vėlyvai ligos stadijai, gali tekti skirti intraveninius antibiotikus bei derinti gydymą su simptominiu, kineziterapija ar reabilitacija. Tikslią schemą parenka šeimos arba infekcinių ligų gydytojas pagal paciento būklę.
Nors Laimo liga dažniausiai yra pagydoma, kai kuriems žmonėms, net ir po sėkmingo gydymo, gali išlikti liekamieji Laimo ligos reiškiniai. Šie simptomai gali tęstis kelias savaites, mėnesius ar net ilgiau. Dažniausiai pasitaikantys nusiskundimai: nuolatinis nuovargis, sąnarių skausmas (ypač kelių), raumenų maudimas, koncentracijos ir atminties sutrikimai, taip pat miego kokybės pablogėjimas.
Svarbu suprasti, kad šie reiškiniai nebūtinai rodo aktyvią infekciją, tačiau jie gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei. Todėl net ir pasibaigus gydymui, būtina konsultuotis su šeimos gydytoju ar infektologu.
Skiepo nuo Laimo ligos nėra, todėl pagrindinė apsauga – neleisti erkei įsisiurbti.
Einant į mišką, aukštą žolę ar krūmynus, rekomenduojama vilkėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnes reikėtų sukišti į kojines arba batų aulus, o galvą apsaugoti skarele ar gerai priglundančia kepure. Atviras kūno vietas – veidą, kaklą, rankas – verta apruošti repelentais.
Svarbu žinoti, kad drabužiams skirti repelentai neturėtų būti naudojami ant odos, o vaikams tinka tik vaikams skirti preparatai.
Gamtoje patartina vengti vietų su aukšta žole, krūmais ir lapais ant žemės, taip pat reguliariai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, ar neropoja erkės.
Grįžus būtina apžiūrėti tiek drabužius, tiek kūną. Erkės mėgsta įsisiurbti ten, kur oda plonesnė ir drėgnesnė – už ausų, pažastyse, kirkšnyse, bamboje, pakinkliuose, po krūtimis. Mažiems vaikams ypač reikia apžiūrėti galvą ir kaklą. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.
Radus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti kuo greičiau – kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė užsikrėtimo rizika.
Nors Laimo liga ir erkinis encefalitas plinta per erkių įkandimus, tai yra dvi skirtingos ligos, kurias sukelia skirtingi sukėlėjai. Jos skiriasi ne tik gydymo galimybėmis, bet ir prevencijos priemonėmis bei galimomis komplikacijomis.
| Laimo liga | Erkinis encefalitas | |
| Sukėlėjas | Bakterija (Borrelia) | Virusas |
| Gydymas | Antibiotikai | Nėra specifinio, palaikomasis |
| Skiepas | Nėra | Yra |
| Pagrindinis pavojus | Lėtinis artritas, neuroboreliozė | Smegenų pažeidimas |
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbiausia ją kuo greičiau pašalinti – kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė rizika užsikrėsti Laimo liga ar kitomis erkių platinamomis infekcijomis. Erkės jokiu būdu nereikėtų sukioti, tepti aliejais, riebalais ar kitomis medžiagomis – tai gali ją sudirginti ir paskatinti išskirti daugiau seilių, kuriose gali būti ligos sukėlėjų.
Erkę reikėtų ištraukti su pincetu, suimant ją kuo arčiau straubliuko ir ištraukiant vienu tolygiu, vertikaliu judesiu. Po to žaizdelę (įkandimo vietą) būtina nuvalyti antiseptiku, o įkandimo datą – pasižymėti. Tai gali būti svarbu, jei po kelių savaičių pasireikš simptomai.
Jei po erkės įkandimo pastebite odos paraudimą, kuris plinta ar primena migruojančią eritemą (raudoną dėmę, dažnai su šviesesniu viduriu), svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją. Vis dėlto verta atsiminti, kad ši dėmė ne visada pasireiškia – dažnai pirmieji Laimo ligos simptomai, tokie kaip nuovargis, galvos skausmas, sąnarių skausmai ar karščiavimas, pasireiškia tik vėliau. Todėl net jei odos pokyčių nėra, bet jaučiate neįprastus pojūčius po įkandimo – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, kuris tiksliai nustatys laimo ligos riziką.
Kaip atrodo Laimo ligos erkės įkandimo žymė?
Dažniausiai atsiranda migruojanti eritema – tai paraudimas, kuris plečiasi, gali būti žiedo formos, kartais su šviesesniu viduriu. Ji pasireiškia per kelias dienas ar savaites po įkandimo.
Kaip atrodo Laimo liga?
Pradžioje gali pasireikšti nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, karščiavimas, migruojanti eritema. Vėlesnėse stadijose – sąnarių, nervų ar širdies veiklos sutrikimai.
Per kiek laiko užsikrečiama Laimo liga?
Erkė turi būti įsisiurbusi apie 24–48 val., kad perneštų Laimo ligos bakteriją. Todėl svarbu erkę kuo greičiau pašalinti.
Per kiek laiko pasireiškia laimo ligos simptomai?
Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda per 1–4 savaites po įkandimo, bet kartais gali pasireikšti vėliau.
Laimo liga ir erkinis encefalitas: kuo skiriasi?
Laimo liga – sukelia bakterijos (Borrelia), gydoma antibiotikais. Skiepo nuo Laimo ligos nėra.
Erkinis encefalitas – virusinė infekcija, kurios negalima gydyti antibiotikais. Taip pat encefalitas dažniausiai paveikia nervų sistemą (pvz., sukelia galvos skausmus, sąmonės sutrikimus). Skiepas nuo erkinio encefalito yra.
Kas pavojingiau – Laimo liga ar erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas laikomas pavojingesniu, nes jis gali sukelti sunkius smegenų pažeidimus ir net mirtį. Laimo liga rečiau sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas, bet gali tapti itin varginančia, jei negydoma.
Ar Laimo liga gali sukelti sąnarių skausmą?
Taip, vienas iš dažnesnių vėlyvos stadijos simptomų yra sąnarių skausmas, ypač kelių srityje.
Ar Laimo liga nėštumo metu pavojinga?
Taip, užsikrėtus nėštumo metu gali būti rizika vaisiui. Todėl labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir pradėti paskirtą gydymą.
Ar yra lėtinė Laimo liga?
Lėtinės Laimo ligos nėra. Kai kuriais atvejais simptomai gali tęstis ilgą laiką net po gydymo – tačiau tai vadinama liekamaisiais Laimo ligos reiškiniais.
Ar Laimo liga pagydoma?
Taip, Laimo liga yra pagydoma.
Ar yra skiepai nuo Laimo ligos?
Skiepų nuo Laimo ligos šiuo metu Lietuvoje nėra.
Ar persirgus įgyjamas imunitetas?
Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.
Šaltiniai: JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
