Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Alergija – tai nematomas, bet labai rimtas pavojus, kuris gali užklupti netikėtai. Užtenka vieno kąsnio, vieno įkandimo, vieno lašo ar kvapo – ir žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Tai ne tik išbėrimas ar čiaudulys – anafilaksinio šoko atveju tai gali virsti kova dėl išlikimo, kur kiekviena sekundė tampa lemiama.
Mes niekada negalime žinoti, kada atsidursime šalia žmogaus, kuriam prasidės stipri alerginė reakcija. Tai gali būti vaikas mokykloje, kolega darbe, atsitiktinis praeivis ar artimiausias mums žmogus. Ir tą akimirką, kai pasaulis jam pradeda siaurėti, o kvėpavimas – sunkėti, būtent mūsų suteikta pirmoji pagalba gali ne tik padėti, bet ir išgelbėti gyvybę.
Jei šalia esantis žmogus staiga pradeda dusti, parausta, tinsta, atsiranda bėrimai, skundžiasi svaigimu ar netenka sąmonės – tai gali būti pirmieji anafilaksinio šoko požymiai, tad – NEDELSKITE – skambinkite 112 bei ruoškitės suteikti pirmąją pagalbą.
Pasak Pasaulinės Alergijos Organizacijos, po iškviestos greitosios medicininės pagalbos pirmasis žingsnis, kurį turite padaryti tai pašalinti alergijos sukėlėją, jei jis yra žinomas.
Svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, kad imuninė reakcija neprogresuotų ir būtų galima kuo efektyviau stabilizuoti nukentėjusiojo būklę.
Epinefrino (adrenalino) leidimas
Žmonės, žinantys apie savo stiprias alergijas, dažnai nešiojasi su savimi epinefrino (adrenalino) autoinjektorių – tai nedidelis, rašiklio formos prietaisas, skirtas greitam vaisto suleidimui į raumenį. Dažnai jis būna ryškios spalvos (geltonas, oranžinis ar mėlynas), kad būtų lengvai atpažįstamas kritinėje situacijoje. Jo ieškokite žmogaus drabužių kišenėse, rankinėje, kuprinėje ar kitose vietose ir suradę nedelsiant panaudokite.
Autoinjektorius dažniausiai turi aiškias naudojimo instrukcijas, nurodančias, ką daryti:
Suleidus adrenaliną, sekantis žingsnis yra kvėpavimo palaikymas:
Anafilaksinis šokas progresuoja itin greitai, todėl svarbiausi veiksmai turi būti atliekami iš karto: skambutis 112 pranešantis apie anafilaksinio šoko atvejį, adrenalino suleidimas ir kvėpavimo palaikymas.
Jei šalia esančiam žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija (anafilaksija), skambinti 112 turite nedelsiant, net jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių ir jūs jį jau suleidote ar reakcija nėra tokia intensyvi (ji gali pablogėti). Anafilaksija yra greitai progresuojanti, gyvybei pavojinga būklė, tad greitosios pagalbos iškvietimas yra būtinas norint išgelbėti gyvybę.
Plačiau apie pirmąją pagalbą konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Anafilaksinis šokas (arba anafilaksija) – tai ūmi, sunki ir potencialiai mirtina sisteminė alerginė reakcija, apimanti kelias organizmo sistemas (oda, kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo traktai). Ši būklė išsivysto greitai – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių po kontakto su alergenu, ir reikalauja neatidėliotino gydymo.
Anafilaksijos metu organizmas į alergeną reaguoja perdėtai. Jau turint jautrumą tam tikram alergenui (pvz.: vabzdžio nuodams ar maisto produktui), organizme būna susidarę specifiniai antikūnai, prisitvirtinę prie putliųjų ląstelių (imuninės sistemos dalies). Kai alergenas pakartotinai patenka į organizmą, jis susijungia su šiais antikūnais ir sukelia staigų putliųjų ląstelių aktyvavimą – jos išskiria histaminą ir kitas biologines medžiagas. Šios medžiagos paskatina kraujagyslių išsiplėtimą, padidina jų pralaidumą, dėl ko skysčiai ima tekėti į audinius, kvėpavimo takai paburksta, gali pasireikšti bronchų spazmas, kraujospūdžio kritimas, širdies ritmo sutrikimai ar net sąmonės netekimas. Visi šie procesai vystosi labai greitai ir yra pavojingi gyvybei.
Anafilaksinis šokas skirstomas į kelis tipus pagal sukėlėją ir veikimo mechanizmą: alerginis IgE priklausomas, nealerginis ir idiopatinis. Dažniausiai pasitaiko IgE priklausomas tipas, kai organizmas reaguoja į tam tikrą alergeną (pvz.: maistą, vabzdžių nuodus ar vaistus) sukeldamas sisteminę reakciją. Nealerginis anafilaksinis šokas išsivysto be IgE dalyvavimo – čia alergija neįvyksta per klasikinį imuninės sistemos mechanizmą. Putliosios ląstelės (kurios sukelia simptomus) suaktyvinamos tiesiogiai, be antikūnų. Tokią reakciją gali sukelti kai kurie vaistai, alkoholis, fizinė veikla, karštis, šaltis. Idiopatinė anafilaksija diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti aiškaus sukėlėjo, nors klinikiniai požymiai atitinka anafilaksiją.
Anafilaksinis šokas gali prasidėti vos per kelias minutes po kontakto su alergenu – kuo anksčiau atpažįstami simptomai, alergijos priežastis ir suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę.
Kvėpavimo sistema
Širdies ir kraujotakos sistema
Oda, poodis ir gleivinės
Virškinimo sistema
Centrinė nervų sistema
Bendrieji simptomai
Vaikams anafilaksija dažnai pasireiškia greičiau ir gali būti sunkiau atpažįstama, nes mažesni vaikai negali tiksliai nusakyti simptomų.
Vaikų anafilaksija pasižymi tokiais simptomais kaip odos, gleivinių ir kvėpavimo sistemos pažeidimo požymiai. Rečiau pasitaiko virškinimo sistemos sutrikimai, rečiausiai – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Kūdikiams anafilaksiją atpažinti itin sunku, nes simptomai gali būti neryškūs ar būdingi ir kitoms būklėms. Dažniausi požymiai: padidėjęs neramumas, nuolatinis, nenuraminamas verkimas, staigus, neįprastas seilėtekis, neįprastas mieguistumas ar vangumas, vėmimas, viduriavimas.
Anafilaksinis šokas gali ištikti staiga, tačiau tinkamas pasiruošimas ir sąmoningumas – tiek alergiją turinčiam žmogui, tiek jo artimiesiems ar aplinkiniams – gali padėti išvengti tiek pirminio tiek pasikartojančio anafilaksinio šoko atvejų.
Ką turi žinoti ir daryti žmogus, turintis alergiją?
Ką turi žinoti žmogus, šalia kurio gali būti alergiškas asmuo?
Sunkios alerginės reakcijos – ne tik alergiško žmogaus reikalas. Jų išvengti ar laiku suteikti pagalbą gali kiekvienas, jei tik žino, ką daryti. Todėl itin svarbu šviesti ne tik tuos, kurie turi aleriją, bet ir jų aplinką – šeimą, mokytojus, kolegas, draugus, kadangi tik tokiu būdu kuriame saugią, atsakingą ir gyvybes išsaugoti galinčią bendruomenę.
Bet kokiu atveju, pirmasis ir svarbiausias jūsų žingsnis siekiant išgelbėti gyvybę – nedelsiant skambinti 112. Tai užtikrina, kad profesionali pagalba būtų pakeliui, kol jūs teikiate pirmąją pagalbą.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
