Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Sunku susikaupti? Nuolat vėluojate, pamirštate svarbius dalykus ar jaučiate vidinį nerimą? Tai gali būti ne tiesiog nuovargis – o ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas).
Pastaraisiais metais ADHD – dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas – diagnozuojamas vis dažniau tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai ne „mada“ ir ne „pasiteisinimas“, o realus psichikos sutrikimas, darantis įtaką tam, kaip žmogus mąsto, planuoja, mokosi ir bendrauja su pasauliu. Daugelis ilgus metus gyvena su šiuo sutrikimu to nežinodami – jausdami nuolatinį chaosą mintyse, impulsyvumą, emocinius svyravimus ar nuovargį nuo bandymo „prisitaikyti“, tačiau tinkamai suprastas ir valdomas, ADHD sutrikimas, gali tapti ne kliūtimi, o unikaliu gebėjimu mąstyti kitaip.
ADHD (angl. Attention Deficit Hyperactivity Disorder) arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas – tai psichinės kilmės raidos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti savo elgesį. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau gali užsilikti bei pasireikšti ir suaugus tik kiek kitokiais požymiais.
Kaip dažnai manoma, ADHD nėra tiesiog „vaikų liga“ ar paprastas išsiblaškymas – tai sudėtingas nervų sistemos funkcionavimo ypatumas, susijęs su dopamino ir kitų neuromediatorių veiklos skirtumais smegenyse. Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostinį ir statistinį vadovą), ADHD, o ypatingai hyperaktyvumą, apibūdina elgesio modeliai, kurie reikšmingai trikdo žmogaus socialinį gyvenimą. Dėl sutrikimo vaikams gali kilti sunkumų prisitaikant mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais, o suaugusiesiems – darbo, santykių ar savireguliacijos srityse. Tad ADHD veikia ne tik dėmesio ar elgesio kontrolę, bet ir visą socialinį bei emocinį gyvenimą.
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems vyrauja dėmesio stoka, kitiems – aktyvumo perteklius, o kai kuriems būdingi abu komponentai.
ADHD neretai gali pasireikšti kartu su gretutiniais sutrikimais. Tyrimai rodo, kad nemažai vaikų ir suaugusiųjų, turinčių dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą, taip pat susiduria su nerimo, depresijos požymiais, miego sutrikimais, elgesio ar opoziciniais sutrikimais, o kartais – ir mokymosi sunkumais (skaitymo, rašymo, dėmesio koncentracijos problemomis). Kai kuriais atvejais ADHD gali būti susijęs ir su autizmo spektro sutrikimu, Tureto ar obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, priklausomybių rizika ir kitais neurologiniais sutrikimais (pvz., epilepsija).
Toks simptomų persidengimas dažnai apsunkina tikslią diagnozę, todėl itin svarbu, kad įvertinimą atliktų patyręs vaikų arba suaugusiųjų psichiatras, gebantis atskirti, kuris sutrikimas yra pirminis, o kurie – antriniai. Kompleksinis požiūris į ADHD leidžia parinkti veiksmingesnį gydymą ir padėti žmogui geriau prisitaikyti tiek mokykloje ar darbe, tiek kasdieniame gyvenime.
Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) suaugusiems pasireiškia kitaip nei vaikams – nors išlieka tie patys pagrindiniai bruožai, jų poveikis gyvenimui tampa kur kas platesnis. Hiperaktyvumas dažnai įgauna vidinio neramumo formą – žmogus gali jaustis lyg „nuolat įsitempęs“ ar skubantis, net kai aplinkybės to nereikalauja. Tuo tarpu dėmesio stoka labiau išryškėja kasdienėse atsakomybėse – darbe, santykiuose ar planuojant laiką.
Kas žmogui be ADHD atrodo įprasta diena – laiku atvykti į darbą, užbaigti projektą, apsipirkti, pasirūpinti šeima – asmeniui, turinčiam ADHD, gali tapti tikru išbandymu. Dėl sunkumų planuojant, valdant laiką ar palaikant dėmesį, tokie kasdieniai dalykai reikalauja neproporcingai daug pastangų. Net smulkios nesėkmės (vėlavimas, pamiršta užduotis) gali kelti stresą, kaltės jausmą ar frustraciją.
Tyrimai rodo, kad ADHD pasireiškimas gali skirtis tarp vyrų ir moterų. Vyrams šis sutrikimas dažniau pastebimas dėl išorinių, elgesio simptomų – impulsyvumo, aktyvumo, dėmesio stygiaus darbe. Tuo tarpu ADHD simptomai moterims pasireiškia – nerimu, emociniu nuovargiu, perfekcionizmu ar savikritika. Dėl to moterims ADHD būna diognazuojamas rečiau, kadangi pagalbos pradedama ieškoti tik tada, kai pasireiškia antriniai emociniai sunkumai – pvz., depresijos simptomai.
Nediagnozuotas ADHD sutrikimas ilgainiui gali paveikti profesinę sėkmę, šeiminius santykius ir emocinę sveikatą – tiek vyrams, tiek moterims.
ADHD tyrimas – tai išsamus procesas, kurio metu vertinami ne tik dėmesio stoka ar impulsyvumas, bet ir bendra asmens elgsena, emocinė būklė bei funkcionavimas kasdienėje aplinkoje.
Skirtingai nei paprastas ADHD testas, kuris gali padėti įtarti sutrikimą, diagnostika visada atliekama gydytojo psichiatro.
Diagnozuojant ADHD, vertinama, ar simptomai pasireiškia bent dviejose skirtingose aplinkose – pavyzdžiui, namuose ir darbe (vaikų atveju mokykloje) – bei ar jie reikšmingai trikdo žmogaus gyvenimą: mokymąsi, darbą, santykius ar emocinę savijautą.
ADHD tyrimas dažniausiai apima kelis etapus – išsamius pokalbius, tėvų ar mokytojų apklausas (jei tiriamas vaikas), elgesio stebėjimus bei standartizuotus psichologinius klausimynus. Tokie testai kaip ASRS (angl. Adult ADHD Self-Report Scale) ar Conners skalė padeda įvertinti simptomų intensyvumą, tačiau vien pagal juos diagnozė nenustatoma.
Labai svarbus diagnostikos etapas – kitų galimų sutrikimų atmetimas. Kaip minėta, ADHD simptomai gali būti panašūs į nerimo, depresijos ar mokymosi sutrikimų požymius, todėl gydytojas vertina visumą ir atsižvelgia į asmens gyvenimo istoriją. Tik po visapusiško įvertinimo patvirtinama diagnozė ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.
ADHD tyrimo kaina suaugusiems gali siekti iki 150 €, priklausomai nuo konsultacijos trukmės (45-90 min.) ir individualiai pritaikytų vertinimo priemonių.
Vieno universalaus dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) gydymo metodo nėra – efektyviausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį, individualiai pritaikytą gydymo planą.
Gydymas paprastai apima medikamentinę terapiją ir psichosocialines intervencijas. ADHD vaistai Lietuvoje, skiriami gydytojo, padeda pagerinti dėmesio koncentraciją, sumažinti impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Tuo pat metu taikomos psichoterapinės ir elgesio korekcijos priemonės, kurios padeda geriau suprasti savo emocijas, planuoti laiką, valdyti stresą bei ugdyti savikontrolės įgūdžius.
Vaikų atveju, svarbią reikšmę turi ir tėvų mokymai bei švietimo specialistų įsitraukimas – mokytojai gali taikyti pritaikytas ugdymo strategijas, o šeimos nariai išmokti, kaip tinkamai palaikyti vaiką ar suaugusįjį, turintį ADHD. Puikus būdas geriau suprasti ADHD prigimtį, jo iššūkius ir stiprybes – skaityti edukacines ir įkvepiančias knygas šia tema. Viena iš jų – Anders Hansen knyga „ADHD – diagnozė ar supergalia?“. Joje autorius kviečia pažvelgti į ADHD ne tik kaip į sutrikimą, bet ir kaip į unikalų mąstymo bei energijos tipą, galintį tapti stiprybės šaltiniu. Knyga padeda tėvams, mokytojams ir specialistams geriau suprasti ADHD turinčius asmenis bei ugdyti empatiškesnį, palaikantį požiūrį į jų kasdienius iššūkius.
Psichiatro pagalba – tai ne silpnumo, o sąmoningumo ir rūpesčio savimi ženklas. Daugelis vis dar baiminasi kreiptis į šį specialistą, nors būtent gydytojas psichiatras gali padėti geriau suprasti emocinius sunkumus, nerimą, nuotaikos svyravimus ar dėmesio sutrikimus ir pasiūlyti veiksmingus sprendimus.
Kas tai yra ADHD?
ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas) – tai psichikos sutrikimas, paveikiantis gebėjimą susikaupti, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti energijos lygį. Nors dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, ADHD gali tęstis ir suaugus, darydamas įtaką mokymuisi, darbui bei santykiams.
Ar aš turiu ADHD?
Vien tik atpažinti save simptomuose dar nereiškia, kad turite ADHD. Tiksli diagnozė nustatoma tik gydytojo psichiatro, kuris atlieka išsamų vertinimą – apklausia pacientą, atlieka ADHD testą, analizuoja elgesį skirtingose aplinkose ir, jei reikia, atlieka kitus psichologinius tyrimus.
Ar ADHD visam gyvenimui?
ADHD yra ilgalaikė būklė, tačiau jos simptomai gali keistis su amžiumi. Vaikams dažniau pasireiškia hiperaktyvumas, o suaugusiesiems – impulsyvumas, emocinis jautrumas, nerimas, savikritika. Tinkamai taikant gydymą, terapiją ir savireguliacijos strategijas, su ADHD galima gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą.
Kaip gyventi su ADHD?
Gyvenimas su ADHD gali būti kupinas iššūkių, tačiau supratus savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galima išmokti jas valdyti. Padeda reguliarus dienos režimas, užduočių planavimas, terapija bei artimųjų palaikymas. Svarbiausia – nebijoti kreiptis į psichiatrą, kuris padės pasirinkti tinkamą gydymo strategiją.
Kada kreiptis į gydytoją dėl ADHD?
Jei sunku susikaupti, dažnai jaučiate nerimą, impulsyvumą ar nuolatinį vidinį neramumą, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui – vertėtų kreiptis į psichiatrą. Kuo anksčiau nustatomas ADHD, tuo efektyvesnis gydymas ir lengviau prisitaikyti prie simptomų.
Kokie yra ADHD gydymo būdai Lietuvoje?
Lietuvoje ADHD gydymas apima kompleksinį požiūrį – elgesio ir kognityvinę terapiją, psichoedukaciją bei, esant poreikiui, ADHD vaistus, kuriuos gali skirti tik gydytojas psichiatras.
Ar ADHD praeina be gydymo?
Nors kai kurių simptomų intensyvumas gali sumažėti su amžiumi, be tinkamos pagalbos ADHD dažnai išlieka ir toliau trikdo kasdienį gyvenimą. Laiku pradėtas gydymas ir tikslinga terapija padeda išvengti ilgalaikių emocinių bei socialinių sunkumų.
Ar ADHD paveldimas?
Tyrimai rodo, kad ADHD turi genetinį komponentą – tai reiškia, jog sutrikimas gali pasireikšti keliems šeimos nariams. Tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas ar ankstyvosios vaikystės patirtys, taip pat gali turėti įtakos simptomų išryškėjimui.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
