Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Galvos skausmas – patirtis, pažįstama beveik kiekvienam. Tačiau migrena nėra tas pats, kas įtampos tipo galvos skausmas, kuris dažnai palengvėja pailsėjus, išėjus pasivaikščioti ar pavartojus nereceptinių vaistų nuo skausmo – migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, reikalaujantis tikslesnio atpažinimo ir gydymo. Tai sudėtinga neurologinė būklė, galinti netikėtai sustabdyti kasdienį gyvenimą: darbus, planus, bendravimą ir net pačius paprasčiausius malonumus. Pulsuojantis skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai ar garsams, regėjimo sutrikimai – migrena dažnai pasireiškia ne vienu simptomu, o visa jų grandine.
Migrena neretai lieka nediagnozuota ir negydoma, todėl, kad žmonės linkę nuvertinti galvos skausmą kaip rimtą sveikatos problemą, delsia kreiptis į gydytoją ar netiki, jog galima rasti veiksmingą pagalbą. Būtent todėl supratimas, kas yra migrena, kaip ją atpažinti ir kokios gydymo galimybės egzistuoja šiandien, yra svarbus žingsnis siekiant geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės.
Migrena – tai neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais, dažnai labai stipriais galvos skausmo priepuoliais, kurie yra lydimi pykinimo, vėmimo, foto/fonofobijos ir reikšmingai sutrikdo kasdienę veiklą, Migrena laikoma sudėtingu nervų sistemos sutrikimu, susijusiu su galvos smegenų veiklos pokyčiais, nervinių signalų perdavimu ir kraujagyslių reguliacija.
Migrenos priepuolio metu skausmas dažniausiai būna pulsuojantis, lokalizuotas vienoje galvos pusėje, tačiau gali apimti ir visą galvą. Priepuoliai trunka nuo kelių valandų iki kelių parų; gali būti labai reti, kartotis tik keletą kartų per metus, ir labai dažni, kai migrenos priepuoliai kartojasi 10–15 kartų per mėnesį. Migrena gali pasireikšti tiek su aura (regos, jutimų ar kalbos sutrikimais prieš skausmą), tiek be jos. Svarbu pabrėžti, kad migrena nėra vienalytė liga – ji turi aiškias fazes ir yra klasifikuojama į skirtingus tipus, kurie gali skirtis simptomais, eiga ir gydymo taktika.
Migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje, kuria dažniau serga moterys. Sergamumo migrena pikas moterims yra nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės, kadangi liga turi sąsają su moteriškais lytiniais hormonais. Nors migrena nėra pavojinga gyvybei, jos poveikis gyvenimo kokybei, darbingumui ir emocinei sveikatai gali būti labai reikšmingas, todėl ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs.
Migrenos atsiradimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas – dažniausiai ją lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių derinys. Šiuolaikinė medicina migreną sieja su skausmą sukeliančių uždegiminių medžiagų išsiskyrimu aplink galvos nervus ir kraujagysles.
Dar vienas svarbių migrenos atsiradimo veiksnių – genetinis polinkis. Jei vienas ar abu tėvai serga migrena, rizika ją patirti ženkliai padidėja. Tačiau visa tai dažniausiai veikia kartu su išoriniais dirgikliais, vadinamais migrenos „trigeriais“.
Dažniausi migreną provokuojantys veiksniai:
Skirtingiems žmonėms migreną gali sukelti visiškai skirtingi veiksniai, todėl migrenos valdymas visada turi būti individualus ir paremtas priežasčių atpažinimu.
Migrena nėra tik galvos skausmas – tai neurologinis sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia visuma simptomų, paveikiančių tiek fizinę, tiek emocinę savijautą, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
Pagrindinis migrenos simptomas – vidutinis ar stiprus pulsuojantis galvos skausmas, dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Skausmas gali būti lydimas šviesos ir/ar garso baimės, pykinimo, vėmimo, ženkliai sutrikdo kasdienę veiklą, todėl migrenos priepuolio metu žmonės dažniausiai yra nedarbingi, linkę atsiriboti tamsioje ir tylioje aplinkoje.
Ši fazė gali prasidėti likus kelioms valandoms ar net dienoms iki galvos skausmo. Nors skausmo dar nėra, organizmas jau siunčia subtilius signalus, kad migrena artėja.
Dažniausiai pasireiškia:
Ši fazė pasireiškia ne visada ir dažnai lieka neatpažinta, tačiau ją pastebėjus galima anksčiau imtis prevencinių priemonių.
Aura pasireiškia maždaug trečdaliui migrena sergančių žmonių, dažniau moterims. Tai laikini neurologiniai simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą, jo metu arba gali pasireikšti be galvos skausmo.
Dažniausios auros formos:
Auros simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir išnyksta per 5 – 60 minučių.
Tai pagrindinė ir labiausiai varginanti migrenos stadija. Skausmas kyla dėl tam tikrų nervinių takų aktyvavimo galvoje, todėl jis dažniausiai būna pulsuojantis ir stiprus.
Būdingi požymiai:
Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų, jei nėra tinkamai gydomas. Priepuolių dažnis labai individualus – vieniems žmonėms migrena pasireiškia kelis kartus per metus, kitiems – kelis kartus per mėnesį ar net kas savaitę. Kai priepuoliai kartojasi 15 ar daugiau dienų per mėnesį diagnozuojama lėtinė migrena.
Po galvos skausmo organizmas pereina į atsigavimo laikotarpį. Dažniausi pojūčiai:
Kuo stipresnis buvo migrenos priepuolis, tuo ši fazė gali būti intensyvesnė ir ilgesnė. Nors skausmo jau nebėra, žmogus dar kurį laiką gali jaustis nevisiškai darbingas.
Migrena be auros – dažniausia migrenos forma. Galvos skausmas prasideda tiesiogiai, dažniausiai yra pulsuojantis, vienpusis, sustiprėjantis judant, lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ir garsams. Dėl aiškios auros nebuvimo ši migrenos forma kartais atpažįstama vėliau.
Migrena su aura sudaro apie trečdalį visų migrenos atvejų. Šiam tipui, kaip minėta, būdingi laikini neurologiniai simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą arba jo pradžioje. Dažniausiai pasitaiko regos aura – matomi blyksniai, zigzagai, dėmės ar dalinis regėjimo praradimas. Taip pat gali pasireikšti jutimų (tirpimas, dilgčiojimas), kalbos ar rečiau – judesių sutrikimai. Aura paprastai trunka nuo 5–60 minučių ir visiškai praeina.
Vestibulinė migrena pasireiškia ne tik galvos skausmu, bet ir ryškiais pusiausvyros sutrikimais. Pagrindiniai simptomai – galvos svaigimas, nestabilumo jausmas, pykinimas, kartais – jautrumas judesiui ar regos dirgikliams. Kai kuriais atvejais galvos skausmas gali būti silpnas arba jo gali visai nebūti, todėl ši migrenos forma dažnai painiojama su kitomis neurologinėmis ligomis.
Lėtinė migrena diagnozuojama tuomet, kai galvos skausmas pasireiškia 15 ar daugiau dienų per mėnesį, iš kurių bent dalis atitinka migrenos kriterijus. Ši forma stipriai veikia kasdienį gyvenimą, darbingumą ir emocinę savijautą, o skausmas gali būti tiek migreninis, tiek panašus į įtampos tipo galvos skausmą. Dažnai lėtinė migrena išsivysto iš epizodinės migrenos, ypač jei priepuoliai nėra tinkamai gydomi.
Menstruacinė migrena yra glaudžiai susijusi su cikliniais moters hormonų pokyčiais, ypač staigiu estrogeno kiekio sumažėjimu prieš menstruacijas. Menstruacinės migrenos priepuoliai dažniausiai pasireiškia per kelias dienas iki mėnesinių pradžios, jų metu arba netrukus po jų. Klinikiniai stebėjimai rodo, kad šio tipo migrena dažnai būna intensyvesnė, tęsiasi ilgiau, sukelia didesnį darbingumo sumažėjimą ir neretai prasčiau reaguoja į įprastą gydymą, palyginti su kitomis migrenos formomis.
Hemipleginė migrena – tai reta migrenos su aura forma, kuri gali atrodyti itin bauginanti, nes jos metu laikinai nusilpsta arba „atsijungia“ viena kūno pusė. Žmogus gali jausti rankos ar kojos silpnumą, sunkiau kalbėti, sutrikti rega ar jutimai – simptomai neretai primena insultą. Svarbu žinoti, kad šie požymiai yra laikini ir visiškai praeinantys, tačiau dėl jų panašumo į rimtas neurologines būkles hemipleginė migrena visuomet turi būti įvertinta gydytojo.
Tinklainės migrena – reta migrenos forma, kuri pasireiškia trumpalaikiais regėjimo sutrikimais vienoje akyje. Priepuolio metu gali pasireikšti laikinas regėjimo susilpnėjimas, „užtemimas“, aklumo epizodai ar mirgėjimas, apimantis visą vienos akies matymo lauką. Šie simptomai paprastai trunka iki valandos, o po jų regėjimas visiškai atsistato. Regos sutrikimus dažnai lydi arba netrukus seka pulsuojantis galvos skausmas toje pačioje galvos pusėje, kartu gali pasireikšti pykinimas ar padidėjęs jautrumas šviesai.
Svarbu pabrėžti, kad tinklainės migrena skiriasi nuo migrenos su aura. Migrena su aura kyla smegenyse ir paveikia abiejų akių regėjimą vienu metu, tuo tarpu tinklainės migrena kyla pačioje akyje. Kadangi vienos akies regėjimo praradimas gali būti susijęs ir su kitomis ligomis, tinklainės migrena visada turi būti atidžiai įvertinta gydytojo – tiksli diagnostika yra būtina siekiant atmesti kitas galimas, rimtesnes priežastis.
Migrenos gydymas yra kompleksinis ir individualus, nes šios ligos visiškai „išgydyti“ vienu vaistu šiuo metu neįmanoma. Migrena yra lėtinė neurologinė būklė, tačiau tinkamai parinktomis priemonėmis ją galima sėkmingai kontroliuoti – sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Labai svarbų vaidmenį migrenos valdyme atlieka gyvenimo būdas ir mityba. Nereguliarus valgymas, badavimas, dehidratacija, per didelis kofeino kiekis ar tam tikros maisto sudedamosios dalys ir produktai – alkoholis (ypač raudonas vynas), kofeinas, dirbtiniai saldikliai, maisto priedai ar brandinti ir fermentuoti produktai (pavyzdžiui, sūriai, šokoladas) – kai kuriems žmonėms gali tapti migrenos priepuolių provokatoriais. Todėl dažnai rekomenduojamas subalansuotas mitybos režimas, pakankamas skysčių vartojimas ir individualių „trigerių“ stebėjimas.
Migrenos gydymas susideda iš medikamentų priepuolio gydymui, bei profilaktikos, kurios tikslas sumažinti priepuolių pasikartojimą ateityje. Nėra vieno universalaus vaisto, tinkančio visiems sergantiesiems migrena – gydymas visada parenkamas individualiai, įvertinus simptomus, priepuolių pobūdį ir gretutines būkles.
Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant vaistus, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijas. Tinkamą gydymo strategiją padeda sudaryti gydytojas neurologas, kuris įvertina ne tik galvos skausmą, bet ir visą paciento gyvenimo kontekstą.
Ne kiekvienas stiprus galvos skausmas yra migrena. Nors migrenai būdingas intensyvus, varginantis skausmas, galvos skausmų priežasčių ir tipų yra daug, todėl vien pagal stiprumą diagnozės nustatyti negalima.
Migreninis skausmas dažniausiai turi tam tikrų išskirtinių požymių: jis dažnai būna pulsuojantis, dažniau pasireiškia vienoje galvos pusėje, stiprėja judant ar fizinio krūvio metu ir yra lydimas pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai, garsams ar kvapams. Priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų ir neretai kartojasi.
Įtampos tipo galvos skausmas, sinusito sukeltas galvos skausmas, kaklo, stuburo ligų sukelti galvos skausmai gali būti stiprūs ir sutrikdantys darbingumą, tačiau jie neatitinka migrenos priepuoliui būdingų kriterijų.
Jei galvos skausmai:
rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti, ar tai migrena, ar kitos kilmės galvos skausmas, ir parinkti tinkamą gydymą.
Trumpa trijų klausimų apklausa, kuri padeda įsivertinti ar sergate migrena.
Ar per tris paskutinius mėnesius jūsų patiriamą galvos skausmą lydėjo šie reiškiniai:
Mūsų klinikoje Vilniuje dirba kvalifikuoti neurologai, kurie specializuojasi galvos skausmų, migrenos ir kitų nervų sistemos sutrikimų diagnostikoje bei skubioje pagalboje, kai priepuolio nepavyksta suvaldyti įprastomis priemonėmis arba simptomai kelia nerimą. Kreiptis ypač svarbu, jei migrena tęsiasi ilgiau nei parą, stiprėja, kartojasi ar reikšmingai trukdo kasdienį gyvenimą.
Klinikoje teikiamos operatyvios neurologo konsultacijos, prireikus taikomos lašelinės su vaistais migrenos priepuoliui nutraukti, koreguojamas tolimesnis gydymo planas. Taip pat konsultuojami pacientai, kuriems migrenos simptomai pasireiškė pirmą kartą ir kurie nori kuo greičiau išsitirti bei gauti aiškią diagnozę.
Kreipimasis pas neurologą – tai žingsnis link tikslios diagnozės, veiksmingo gydymo ir geresnės kasdienės savijautos, ypač jeigu galvos skausmai trikdo jūsų darbą, miegą ar socialinį gyvenimą.
Migrena – kas tai?
Migrena – tai neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais stipraus galvos skausmo priepuoliais. Dažniausiai skausmas būna pulsuojantis, lokalizuotas vienoje galvos pusėje, lydimas pykinimo, jautrumo šviesai, garsams ar kvapams. Migrenos priepuolio metu sutrikdoma kasdienė veikla, darbingumas.
Kaip nustatoma migrena?
Migrena diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, priepuolių pobūdžiu, dažniu ir trukme. Neurologas įvertina ligos istoriją, galimus provokuojančius veiksnius, o prireikus skiria papildomus tyrimus, kad būtų atmestos kitos galvos skausmo priežastys.
Kaip mityba susijusi su migrena?
Kai kurie maisto produktai gali išprovokuoti migrenos priepuolius. Dažniausiai minimi: brandinti sūriai, šokoladas, alkoholis (ypač raudonas vynas), kofeino perteklius ar jo staigus atsisakymas, perdirbti produktai. Reguliarus valgymo režimas ir individualių „trigerių“ stebėjimas gali padėti sumažinti priepuolių dažnį.
Kaip gydyti migreną?
Migrenos gydymas priklauso nuo jos formos, dažnio ir sunkumo. Gydymas gali būti skirtas priepuoliui nutraukti arba jų profilaktikai. Dažnai taikomas kompleksinis požiūris: vaistai, gyvenimo būdo korekcijos, miego ir streso valdymas. Tinkamiausią gydymo planą parenka neurologas.
Kaip atpažinti migreną?
Migrenai būdingas stiprus, pulsuojantis galvos skausmas, kuris dažnai sustiprėja fizinės veiklos metu. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, regos ar jutimų pokyčiai, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams. Priepuoliai linkę kartotis.
Kiek laiko trunka migrena?
Vienas migrenos priepuolis dažniausiai trunka nuo 4 valandų iki 72 valandų. Kai kuriems žmonėms skausmas gali praeiti greičiau, kitiems – užsitęsti kelias dienas, ypač jei gydymas nepradėtas laiku.
Kas iššaukia migreną?
Migreną gali sukelti įvairūs veiksniai: stresas, miego trūkumas ar perteklius, hormonų svyravimai, tam tikri maisto produktai, dehidratacija, ryški šviesa, stiprūs kvapai, oro permainos. Kiekvienam žmogui provokuojantys veiksniai gali skirtis.
Ką daryti, kai prasideda migrena?
Pajutus pirmuosius migrenos požymius, rekomenduojama kuo greičiau išgerti vaistų nuo skausmo (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, triptanų ar kitų gydytojo paskirtų medikamentų), pailsėti ramioje, tamsioje patalpoje, gerti pakankamai skysčių, vengti triukšmo ir ryškios šviesos. Jei migrena nėra diagnozuota, rekomenduojama kreiptis į neurologą dėl tikslios diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo, o esant neefektyviam gydymui – dėl gydymo plano korekcijos.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
