Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Rėmens pojūtis po valgio, deginimas už krūtinkaulio ar skrandžio turinio atpylimas naktį dažnai laikomi laikinais, su stresu ar netinkama mityba susijusiais negalavimais. Ypač jei jie pasireiškia tik retkarčiais. Tačiau jei šios problemos kartojasi nuolatos, net kelis kartus per savaitę, tikėtina, jog jus kamuoja refliuksas, kurio ignoruoti – negalima.
Refliuksas atsiranda tuomet, kai skrandžio turinys – rūgščios sultys, kartais kartu su maistu – grįžta atgal į stemplę. Kartais taip gali nutikti ir tai yra normalu, tačiau jei tokie epizodai kartojasi reguliariai ir sukelia nemalonius simptomus, galima įtarti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).
Tokią būklę dažniausiai lemia susilpnėjęs apatinis stemplės sfinkteris – raumeninis „vožtuvas“, kuris turėtų neleisti skrandžio turiniui grįžti į viršų. Jam veikiant nepakankamai efektyviai arba atsipalaidavus netinkamu metu, rūgštis patenka į stemplę ir dirgina jos gleivinę.
Prie refliukso atsiradimo taip pat prisideda ir kiti svarbūs rizikos veiksniai:
Šios problemos mastas pasaulyje tikrai didelis. Remiantis „GBD“ tyrimo duomenimis (PMC, 2022), tuo metu buvo užfiksuota apie 784 milijonus GERL atvejų – tai net 77 % daugiau nei 1990 metais. Toks augimas siejamas su didėjančiu nutukimu ir besikeičiančiais mitybos įpročiais.
Refliuksas ne visada pasireiškia klasikiniu rėmeniu, todėl jį atpažinti gali būti sudėtingiau. Vieni žmonės jaučia tik vieną ar du simptomus, kiti – keletą skirtingų, ir būtent ši įvairovė dažnai klaidina. Dėl to refliukso liga neretai ilgą laiką lieka nepastebėta.
Vienas dažniausiai klaidinančių refliukso simptomų – gerklės skausmas, perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje. Tai vadinamasis laringofaringinis, arba tylusis refliuksas, kai rūgštis pakyla iki gerklės ar net nosiaryklės, tačiau įprasto rėmens gali ir nebūti.
Jei tokie gerklės sutrikimai užsitęsia ar nuolat kartojasi, verta pasikonsultuoti su otorinolaringologu (LOR). Šios srities specialistas gali padėti atskirti, ar minėtus simptomus sukelia refliuksas, ar kitos priežastys.
Lėtinis kosulys, trunkantis kelias savaites ir nesusijęs su kvėpavimo takų infekcija, yra dar vienas netipinis GERL požymis. Jis atsiranda tuomet, kai rūgštis dirgina gerklę ar kvėpavimo takus. Tokiais atvejais šeimos gydytojas gali įvertinti simptomus, įtarti refliuksą ir pradėti tolimesnį tyrimą ar gydymą.
Deginimas ar spaudimo jausmas už krūtinkaulio dažnai siejamas su širdies ligomis, tačiau šiuos simptomus gali sukelti ir refliuksas. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad esant stipriam, staiga atsiradusiam krūtinės skausmui ar jį lydinčiam dusuliui, pirmiausia derėtų patikrinti, ar tai nėra su širdimi susiję sutrikimai. Tik tuomet galima svarstyti refliukso galimybę.
Priklausomai nuo to, kur patenka rūgštis ir kaip pasireiškia simptomai, išskiriami keli refliukso tipai.
GERL – dažniausiai pasitaikanti refliukso forma. Ji diagnozuojama tuomet, kai simptomai kartojasi reguliariai, dėl ko ženkliai suprastėja gyvenimo kokybė. Šiuo atveju dažniausiai pasireiškia rėmuo ir rūgštaus turinio atpylimas.
Šiais atvejais rūgštis pakyla aukščiau, į gerklę ar nosiaryklę, ir sukelia tokius simptomus kaip gerklės perštėjimas, užkimimas, kosulys ar jausmas, tarsi gerklėje būtų „gumulas“. Kadangi klasikinio rėmens žmogus gali nejausti visai, ši refliukso forma dažnai lieka neatpažinta.
Kai simptomai pasireiškia, tačiau tyrimai nerodo rūgšties sukeliamų pažeidimų, kalbama apie funkcinius sutrikimus. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį vaidina stresas, nerimas ar autonominės nervų sistemos disbalansas. Vadinamasis „nervinis“ refliuksas dažnai pasireiškia kartu su kitomis funkcinėmis virškinimo problemomis.
Šie sutrikimai neretai persipina su tokiomis būklėmis kaip dirgliosios žarnos sindromas – jos dažnai pasireiškia kartu ir gali stiprinti viena kitą.
Tulžies refliuksas atsiranda tuomet, kai į skrandį ar stemplę grįžta ne rūgštis, o tulžis. Ši būklė dažniau pasitaiko po skrandžio operacijų. Nors simptomai gali būti panašūs į GERL, gydymas skiriasi, todėl tiksli diagnozė čia ypač svarbi.
NERD diagnozuojama tuomet, kai pacientas jaučia tipinius refliukso simptomus, tačiau endoskopijos metu nenustatoma stemplės gleivinės pažeidimų. Nors objektyvių pakitimų šiuo atveju ir nematyti, NERD simptomai gali būti tokie pat varginantys, todėl jų gydymui dažniausiai skiriami tie patys vaistai kaip ir diagnozavus GERL.
Tai retesnė refliukso forma, kai dvylikapirštės žarnos turinys grįžta į skrandį. Ji gali pasireikšti viršutinės pilvo dalies skausmu, pykinimu ar tulžies spalvos turinio atpylimu. Dažniausiai ši būklė nustatoma po skrandžio ar tulžies pūslės operacijų.
Refliuksas kamuoja ne tik suaugusius – ši problema aktuali ir ankstyvame amžiuje. Tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog refliuksas vaikui pasireiškia kitaip nei suaugusiam ir daugeliu atvejų su laiku praeina savaime.
Kūdikių refliuksas, kai naujagimis atpila po maitinimo, laikomas fiziologiškai normaliu reiškiniu iki maždaug 12–18 mėnesių amžiaus. Vis dėlto, jei kūdikis nepriauga svorio, verkia valgydamas ar pastebimi požymiai, galintys rodyti stemplės dirginimą, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru.
Vyresniems vaikams refliuksas gali pasireikšti kitaip – jie gali jausti skausmą arba diskomfortą ryjant. Šiuo atveju gali išsivystyti ir lėtinis kosulys.
Svarbiausias ir didžiausią efektyvumą turintis gydymo metodas – gyvenimo būdo (mitybos) korekcija. Jeigu vien to nepakanka, skiriamas papildomas gydymas medikamentais.
Medikamentinis gydymas paprastai taikomas etapais:
Remiantis ACG klinikinėmis gairėmis („Lippincott Journals“), jei refliukso simptomai yra tipiški ir nėra pavojaus požymių, rekomenduojamas 8 savaičių PSI vartojimo bandymas.
Operacinis gydymas, pavyzdžiui, fundoplikacija, svarstomas tuomet, kai medikamentinis gydymas neduoda norimo rezultato arba nustatoma aiški anatominė priežastis, tokia kaip didelė diafragminė išvarža. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir mažiau invaziniai, endoskopiniai gydymo metodai.
Svarbu suprasti: nėra vieno universalaus draudžiamų produktų sąrašo – simptomus dažniausiai lemia individualūs veiksniai, todėl tai, ką valgyti, kai kamuoja refliuksas, kiekvienas turi atrasti stebėdamas savo savijautą.
Visg dažniausiai GERL simptomus gali sustiprinti šie produktai:
Dažnai klausiama apie konkrečius produktus – pavyzdžiui, ar medus gali padėti nuo refliukso. Aiškių mokslinių to įrodymų nėra: kai kuriems žmonėms jis gali trumpam sušvelninti diskomfortą, tačiau kaip gydymo priemonė medus nerekomenduojamas.
Panašiai yra ir su kefyru – fermentuoti produktai dažniausiai toleruojami gerai ir gali būti naudingi žarnyno mikrobiotai, tačiau daliai žmonių pieno produktai, priešingai, refliukso simptomus tik sustiprina.
Kita vertus, yra produktų, kurie gali tapti saugiu refliukso mitybos pagrindu. Tinkamas pasirinkimas – neriebūs baltymų šaltiniai, tokie kaip virta vištiena, žuvis ar kiaušiniai. Avižos, rudieji ryžiai ir viso grūdo duona gali padėti sugerti rūgštį ir suteikia sotumo jausmą.
Iš daržovių verta rinktis brokolius, žiedinius kopūstus, agurkus ar bulves – jie paprastai nedirgina skrandžio gleivinės. Bananai ir melionai yra vieni iš nedaugelio vaisių, kurie dažniausiai nesukelia refliukso simptomų.
Nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad medus galėtų gydyti refliuksą. Kai kuriems žmonėms jis gali trumpam sukurti apsauginį efektą stemplės gleivinei ir šiek tiek sumažinti diskomfortą, tačiau tai nėra gydymo būdas. Jei simptomai kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Fermentuoti produktai, tokie kaip kefyras, dažniausiai toleruojami gerai ir gali būti naudingi žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto kai kuriems žmonėms pieno produktai gali sustiprinti refliukso simptomus, todėl verta individualiai stebėti savo organizmo reakciją.
Taip, refliuksas gali sukelti pojūčius, primenančius širdies permušimus ar spaudimą krūtinėje – tai vadinama neširdiniu krūtinės skausmu (NKKS). Vis dėlto pirmiausia visada svarbu įvertinti, ar simptomai nėra susiję su širdimi, ypač jei skausmas stiprus ar jį lydi dusulys. Tik tuomet galima svarstyti refliukso galimybę.
Tinkamiausi pasirinkimai – neriebūs baltymų šaltiniai (vištiena, žuvis), avižos, daržovės, bananai, o maistą geriausia valgyti nedidelėmis porcijomis. Tuo tarpu vertėtų riboti riebų ir aštrų maistą, alkoholį, kavą, taip pat vengti valgymo prieš pat miegą.
GERL (gastroezofaginio refliukso liga) – tai būklė, kai refliuksas kartojasi reguliariai ir sukelia simptomus arba pažeidžia stemplės gleivinę. Gastroezofaginis refliuksas neapsiriboja vien rėmeniu. Atpylimas, perštinti gerklė ar kosulys taip pat gali būti laikomi GERL simptomais.
Gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo keitimo – svorio mažinimo, valgymo laiko koregavimo ir tam tikrų produktų ribojimo. Jei to nepakanka, taikomas medikamentinis gydymas: antacidai, alginatai, H2 blokatoriai arba protonų siurblio inhibitoriai (PSI).
