Alergija – tai nematomas, bet labai rimtas pavojus, kuris gali užklupti netikėtai. Užtenka vieno kąsnio, vieno įkandimo, vieno lašo ar kvapo – ir žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Tai ne tik išbėrimas ar čiaudulys – anafilaksinio šoko atveju tai gali virsti kova dėl išlikimo, kur kiekviena sekundė tampa lemiama.
Mes niekada negalime žinoti, kada atsidursime šalia žmogaus, kuriam prasidės stipri alerginė reakcija. Tai gali būti vaikas mokykloje, kolega darbe, atsitiktinis praeivis ar artimiausias mums žmogus. Ir tą akimirką, kai pasaulis jam pradeda siaurėti, o kvėpavimas – sunkėti, būtent mūsų suteikta pirmoji pagalba gali ne tik padėti, bet ir išgelbėti gyvybę.
Veiksmai kritiniu atveju
Jei šalia esantis žmogus staiga pradeda dusti, parausta, tinsta, atsiranda bėrimai, skundžiasi svaigimu ar netenka sąmonės – tai gali būti pirmieji anafilaksinio šoko požymiai, tad – NEDELSKITE – skambinkite 112 bei ruoškitės suteikti pirmąją pagalbą.
Alergeno pašalinimas
Pasak Pasaulinės Alergijos Organizacijos, po iškviestos greitosios medicininės pagalbos pirmasis žingsnis, kurį turite padaryti tai pašalinti alergijos sukėlėją, jei jis yra žinomas.
- Įgėlus vabzdžiui – jei matomas geluonis, švelniai pašalinkite jį, vengiant spaudimo.
- Suvalgius alergeną – įsitikinkite ar burnoje nėra likučių, jei yra – išimkite.
- Kontaktinės alergijos atveju – nuplaukite su alergenu kontaktavusią vietą vandeniu bei pašalinkite sąlytį turėjusius drabužius.
Svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, kad imuninė reakcija neprogresuotų ir būtų galima kuo efektyviau stabilizuoti nukentėjusiojo būklę.
Epinefrino (adrenalino) leidimas
Žmonės, žinantys apie savo stiprias alergijas, dažnai nešiojasi su savimi epinefrino (adrenalino) autoinjektorių – tai nedidelis, rašiklio formos prietaisas, skirtas greitam vaisto suleidimui į raumenį. Dažnai jis būna ryškios spalvos (geltonas, oranžinis ar mėlynas), kad būtų lengvai atpažįstamas kritinėje situacijoje. Jo ieškokite žmogaus drabužių kišenėse, rankinėje, kuprinėje ar kitose vietose ir suradę nedelsiant panaudokite.
Autoinjektorius dažniausiai turi aiškias naudojimo instrukcijas, nurodančias, ką daryti:
- Nuimkite apsauginį dangtelį.
- Tvirtai prispauskite autoinjektoriaus galą prie šlaunies išorinės vidurinės dalies (per drabužius arba ant nuogos odos).
- Laikykite prietaisą prispaustą apie 3–10 sekundžių (priklauso nuo modelio), kol vaistas suleidžiamas.
- Dozavimas vaikams – 0,3 mg, suaugusiems – 0,5 mg (priklausomai nuo kūno svorio: 0,01 mg/kg).
- Pažymėkite suleidimo laiką – tai svarbu medicinos darbuotojams.
- Jei reakcija nesilpnėja, dozę galima kartoti po 5–15 minučių.
Kvėpavimo palaikymas
Suleidus adrenaliną, sekantis žingsnis yra kvėpavimo palaikymas:
- Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, jei įmanoma – pakelkite kojas.
- Jei žmogui sunku kvėpuoti ar jis vemia – padėkite pusiau sėdimoje ar jam patogioje padėtyje, vėmimo atveju paguldykite šonu, kad žmogus neužspringtų.
- Neleiskite staigiai stotis ar vaikščioti.
- Esant kvėpavimo ar širdies sustojimui – nedelsiant pradėkite dirbtinį kvėpavimą.
Anafilaksinis šokas progresuoja itin greitai, todėl svarbiausi veiksmai turi būti atliekami iš karto: skambutis 112 pranešantis apie anafilaksinio šoko atvejį, adrenalino suleidimas ir kvėpavimo palaikymas.
Kada kviesti greitąją pagalbą?
Jei šalia esančiam žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija (anafilaksija), skambinti 112 turite nedelsiant, net jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių ir jūs jį jau suleidote ar reakcija nėra tokia intensyvi (ji gali pablogėti). Anafilaksija yra greitai progresuojanti, gyvybei pavojinga būklė, tad greitosios pagalbos iškvietimas yra būtinas norint išgelbėti gyvybę.
Plačiau apie pirmąją pagalbą konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Kas yra anafilaksinis šokas?
Anafilaksinis šokas (arba anafilaksija) – tai ūmi, sunki ir potencialiai mirtina sisteminė alerginė reakcija, apimanti kelias organizmo sistemas (oda, kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo traktai). Ši būklė išsivysto greitai – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių po kontakto su alergenu, ir reikalauja neatidėliotino gydymo.
Anafilaksijos metu organizmas į alergeną reaguoja perdėtai. Jau turint jautrumą tam tikram alergenui (pvz.: vabzdžio nuodams ar maisto produktui), organizme būna susidarę specifiniai antikūnai, prisitvirtinę prie putliųjų ląstelių (imuninės sistemos dalies). Kai alergenas pakartotinai patenka į organizmą, jis susijungia su šiais antikūnais ir sukelia staigų putliųjų ląstelių aktyvavimą – jos išskiria histaminą ir kitas biologines medžiagas. Šios medžiagos paskatina kraujagyslių išsiplėtimą, padidina jų pralaidumą, dėl ko skysčiai ima tekėti į audinius, kvėpavimo takai paburksta, gali pasireikšti bronchų spazmas, kraujospūdžio kritimas, širdies ritmo sutrikimai ar net sąmonės netekimas. Visi šie procesai vystosi labai greitai ir yra pavojingi gyvybei.
Anafilaksinis šokas skirstomas į kelis tipus pagal sukėlėją ir veikimo mechanizmą: alerginis IgE priklausomas, nealerginis ir idiopatinis. Dažniausiai pasitaiko IgE priklausomas tipas, kai organizmas reaguoja į tam tikrą alergeną (pvz.: maistą, vabzdžių nuodus ar vaistus) sukeldamas sisteminę reakciją. Nealerginis anafilaksinis šokas išsivysto be IgE dalyvavimo – čia alergija neįvyksta per klasikinį imuninės sistemos mechanizmą. Putliosios ląstelės (kurios sukelia simptomus) suaktyvinamos tiesiogiai, be antikūnų. Tokią reakciją gali sukelti kai kurie vaistai, alkoholis, fizinė veikla, karštis, šaltis. Idiopatinė anafilaksija diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti aiškaus sukėlėjo, nors klinikiniai požymiai atitinka anafilaksiją.
Pagrindiniai anafilaksinio šoko simptomai ir priežastys
Anafilaksinis šokas gali prasidėti vos per kelias minutes po kontakto su alergenu – kuo anksčiau atpažįstami simptomai, alergijos priežastis ir suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę.
Anafilaksinio šoko simptomai pagal sistemas
Kvėpavimo sistema
- Dusulys
- Švokštimas, bronchų spazmas
- Užkimęs balsas
- Rijimo sunkumai
- Nosies užgulimas, varvanti nosis
- Gilus kosulys, sunkumas krūtinėje
- Cianozė (odos ir lūpų mėlynavimas)
Širdies ir kraujotakos sistema
- Staigus kraujospūdžio kritimas
- Greitas, silpnas ar net nečiuopiamas pulsas
- Galvos svaigimas, sąmonės netekimas
- Širdies ritmo sutrikimai (tachikardija, bradikardija, aritmijos)
- Blyškumas, šalti galūnių galai, prakaitavimas
- Šokas, galima plaučių edema ar net širdies sustojimas
Oda, poodis ir gleivinės
- Dilgėlinė (raudonos, niežtinčios dėmės)
- Staigus veido, vokų, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas
- Niežėjimas delnuose, paduose, išoriniuose ausų kanaluose, genitalijose
- Paraudimas (eritema), bėrimas
Virškinimo sistema
- Spazminiai pilvo skausmai
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas
Centrinė nervų sistema
- Galvos svaigimas, tvinksintis galvos skausmas
- Elgesio pokyčiai
- Regėjimo praradimas
- Sąmonės netekimas, traukuliai (retais atvejais)
Bendrieji simptomai
- Nerimas
- Keistas skonis burnoje
- Sausumas burnoje
- Rankų, lūpų ar liežuvio dilgčiojimas
Anafilaksinio šoko priežastys
- Riešutai, sėklos, grūdai (žemės, lazdynai, graikiniai, migdolai, pistacijos, sezamas ir t.t.)
- Moliuskai ir vėžiagyviai (sraigės, krevetės ir t.t.)
- Žuvis, karvės pienas, kiaušiniai
- Vaistai, narkotinės medžiagos
- Alkoholis
- Vakcinos/skiepai
- Vabzdžių nuodai (vapsvos, bitės, skruzdės, uodo įkandimas ir t.t.)
- Lateksas ar kitos medžiagos
- Fiziniai pratimai (dažnai susiję su tam tikro maisto vartojimu prieš juos)
- Šaltis/karštis
- Saulės UV spinduliai
- Aplinkos alergenai (dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos)
Anafilaksinis šokas vaikams
Vaikams anafilaksija dažnai pasireiškia greičiau ir gali būti sunkiau atpažįstama, nes mažesni vaikai negali tiksliai nusakyti simptomų.
Vaikų anafilaksija pasižymi tokiais simptomais kaip odos, gleivinių ir kvėpavimo sistemos pažeidimo požymiai. Rečiau pasitaiko virškinimo sistemos sutrikimai, rečiausiai – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Kūdikiams anafilaksiją atpažinti itin sunku, nes simptomai gali būti neryškūs ar būdingi ir kitoms būklėms. Dažniausi požymiai: padidėjęs neramumas, nuolatinis, nenuraminamas verkimas, staigus, neįprastas seilėtekis, neįprastas mieguistumas ar vangumas, vėmimas, viduriavimas.
Kaip išvengti pasikartojimo?
Anafilaksinis šokas gali ištikti staiga, tačiau tinkamas pasiruošimas ir sąmoningumas – tiek alergiją turinčiam žmogui, tiek jo artimiesiems ar aplinkiniams – gali padėti išvengti tiek pirminio tiek pasikartojančio anafilaksinio šoko atvejų.
Ką turi žinoti ir daryti žmogus, turintis alergiją?
- Kreiptis į alergologą, kad tiksliai nustatytų, kas sukelia alerginę reakciją (maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimai ir kt.), net jei alergijos požymiai yra nežymūs.
- Visada skaityti maisto produktų sudėtį.
- Būti atsargiam naujoje aplinkoje, kur gali būti nežinomų alergenų.
- Visada nešiotis su savimi adrenalino autoinjektorių.
- Pasitikrinti autoinjektoriaus galiojimo laiką prieš kažkur išvykstant, išeinant ir laikyti jį lengvai pasiekiamoje vietoje (rankinėje, kišenėje).
- Papasakoti draugams, šeimos nariams ir kolegoms apie savo alergiją bei parodyti jiems kur laiko adrenaliną ir kaip jį naudoti.
Ką turi žinoti žmogus, šalia kurio gali būti alergiškas asmuo?
- Pasiteirauti, ar artimieji, kolegos, draugai turi sunkių alergijų.
- Žinoti, koks yra jų alergenas (maistas, vaistas, vabzdys ir pan.).
- Mokytis atpažinti anafilaksijos požymius, tokius kaip staigus dusulys, tinimas, išbėrimas, sąmonės netekimas – tai ženklai, kad reikia veikti greitai.
- Mokėti naudoti adrenalino autoinjektorių – paprašyti artimųjų parodyti, kur jis laikomas, ir papasakoti kaip jį naudoti bei atidžiai perskaityti instrukcijas arba peržiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus, kad anafilaksinio šoko atveju nedelsti ir žinoti, ką daryti.
Sunkios alerginės reakcijos – ne tik alergiško žmogaus reikalas. Jų išvengti ar laiku suteikti pagalbą gali kiekvienas, jei tik žino, ką daryti. Todėl itin svarbu šviesti ne tik tuos, kurie turi aleriją, bet ir jų aplinką – šeimą, mokytojus, kolegas, draugus, kadangi tik tokiu būdu kuriame saugią, atsakingą ir gyvybes išsaugoti galinčią bendruomenę.
Bet kokiu atveju, pirmasis ir svarbiausias jūsų žingsnis siekiant išgelbėti gyvybę – nedelsiant skambinti 112. Tai užtikrina, kad profesionali pagalba būtų pakeliui, kol jūs teikiate pirmąją pagalbą.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
