Onkologinės ligos – tai rimtas sveikatos iššūkis, sukeliantis didelį neigiamą poveikį gyvenimui. Šių ligų įtaka yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė bei socialinė. Tarptautinė vėžio diena, kurią minime vasario 4 dieną, skatina visuomenę suvokti vėžio iššūkius ir skleisti informaciją apie prevenciją bei gydymą, ką šiuo tekstu norime padaryti ir mes – P9 klinika.
Limfoma
Limfoma – tai vėžys, susijęs su limfine sistema – svarbiu imuninės sistemos komponentu. Limfoma gali paveikti limfinius mazgus, blužnį, kaulų čiulpus, kraują ir kitus organus, kurie sudaro imuninę sistemą. Yra dvi pagrindinės limfomos kategorijos: Hodžkino limfoma ir ne Hodžkino limfoma. Kiekviena iš jų skiriasi savo charakteristika, plitimu ir agresyvumu:
- Hodžkino limfoma yra būdinga specifinėms ląstelėms, vadinamoms Reed-Sternberg ląstelėmis, kurios yra didesnės ir turi daugybinį branduolį. Ši limfoma dažniausiai prasideda viename limfiniame mazge ir gali išplisti į kitus organus.
- Ne Hodžkino limfoma yra plačios kategorijos, apimančios įvairias ląsteles ir jų struktūras. Ši limfoma gali prasidėti bet kurioje limfinėje sistemoje ar kituose organuose ir pasižymi platesniu simptomų spektru, taip pat galimybe dažniau nei Hodžkino limfoma išplisti už limfmazgių ribų.
Simptomai
Limfomos simptomai gali skirtis priklausomai nuo tipo, bet bendriniai yra:
- Patinę limfiniai mazgai.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Karščiavimas ir naktinio prakaitavimo priepuoliai.
- Svorio kritimas be aiškios priežasties.
- Odos niežėjimas.
Gydymas
Limfomos gydymas priklauso nuo tipo, stadijos ir paciento sveikatos. Įprasti gydymo metodai apima chemoterapiją, spinduliuotę, chirurginį gydymą, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija, kuri skatina paciento imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis, taip pat tampa efektyviu limfomos gydymo metodu.
Profilaktika
Limfomos ankstyvas aptikimas yra svarbus jos sėkmingam gydymui. Reguliarūs medicininiai patikrinimai bei nuolatinis rūpinimasis sveikata, įskaitant sveiką gyvenimo būdą bei nenatmestinumą pajutus bent vieną simptomą yra esminiai dalykai, kurie gali prisidėti prie ligos ankstyvo nustatymo ir gydymo laiku.
Gimdos kaklelio vėžys
Onkologinės ligos, tokios kaip gimdos kaklelio vėžys yra rimta liga, kuri dažniausiai prasideda nuo ląstelių pokyčių gimdos kaklelyje. Šie pokyčiai gali virsti vėžiniais navikais, jei jie nekontroliuojamai auga ir plinta. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai yra susijęs su žmogaus papilomos virusu (HPV) infekcija. HPV yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri gali sukelti ląstelių pokyčius gimdos kaklelyje, vėliau virstančius vėžiu. Plačiau apie gimdos kaklelio vėžį skaitykite čia.
Simptomai
Gimdos kaklelio vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais iš kurių pagrindiniai yra:
- Kraujavimas iš makšties – ypač po lytinių santykių, tarp menstruacijų ar po menopauzės.
- Skirtingas makšties išskyros – gleiviškos, kraujuojančios ar nemalonaus kvapo.
- Skausmas lytinių santykių metu – dispareunija gali būti vienas iš simptomų.
- Skausmas dubens srityje – kuris gali rodyti, kad vėžys plinta į aplinkinius audinius.
Gydymas
Gimdos kaklelio vėžys gali būti itin pavojingas, tačiau ankstyvas aptikimas ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti ligos prognozę bei palengvinti galimas pasekmes. Gimdos kaklelio vėžio gydymo metodus apima chemoterapija, spinduliuotė, chirurginis gydymas bei imunoterapija.
Profilaktika
- HPV skiepai – ankstyvas HPV skiepas gali sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Registruotis HPV skiepui be eilių P9 klinikoje galite [čia].
- Reguliarūs ginekologiniai tyrimai – padeda anksti aptikti ląstelių pokyčius ir vėžį.
- Saugūs lytiniai santykiai – sumažina HPV perdavimo riziką.
- Sveikas gyvenimo būdas – sveika gyvensena bei subalansuota mityba prisideda prie bendros sveikatos ir vėžio atsiradimo rizikos sumažinimo.
Leukemija
Leukemija – tai kraujo liga, kuriai būdingas per didelis baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų arba granulocitų) kiekio padidėjimas, dėl nenormalaus ląstelių dalijimosi kaulų čiulpuose. Leukemija suskirstoma į keletą tipų, priklausomai nuo to, kurie kraujo kūneliai yra paveikti ir koks yra ląstelių brendimo laipsnis. Pagrindiniai tipai yra lėtinė ir ūminė leukemija. Ūminė leukemija vystosi greičiau bei simptomai yra intensyvesni. Lėtinė leukemija vystosi lėčiau ir simptomai šiuo atveju, kurį laiką, gali būti nepastebimi.
Simptomai
- Nuovargis ir silpnumas
- Padidėję limfmazgiai
- Karščiavimas ir prakaitavimas
- Skausmas sąnariuose ir kauluose
- Bėrimai bei padidėjęs odos jautrumas sumušimams
- Kraujas išmatose ar šlapime
- Dusulys
- Kraujas iš nosies.
- Dantenų kraujavimas.
Gydymas
Leukemijos gydymas dažniausiai priklauso nuo jos tipo bei simptomų sunkumų, dažniausiai gydymas apsibrėžia chemoterapija, tirozinkinazės inhibitoriais, kamieninių kraujo ląstelių transplantacija bei priešvėžiniais vaistais.
Profilaktika
- Leukemijos profilaktika yra sudėtinga, nes jos tikslios priežastys dažniausiai nėra žinomos. Tačiau yra keletas bendrų sveikatos gairių, kuriomis galima sumažinti leukemijos riziką:
- Sveika gyvensena – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tinkama miego trukmė ar visiškas žalingų įpročių (rūkymas bei alkoholis) atsisakymas.
- Virusų prevencija – laikytis geros asmens higienos.
Kasos vėžys
Onkologinės ligos kaip kasos vėžys yra reta, bet labai rimta liga, kuri, deja, dažnai būna diagnozuojama per vėlai, dėl ne visada pastebimų simptomų pradiniame etape. Kasa yra organas, esantis pilvo ertmėje, kuris atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese, gamindamas fermentus ir insuliną, o kasos vėžys yra piktybinis auglys besiformuojantis virškinamojo trakto liaukoje, kuris stabdo bei gadina kasos funkcionalumą.
Simptomai
- Silpnumas ir svorio netekimas – pacientai dažnai skundžiasi staigiu apetito praradimu, svorio netekimu ir nuolatiniu silpnumu.
- Skrandžio skausmas – dažnai jaučiamas skrandžio skausmas, ypatingai jei yra pažeidžiami nervai ar kiti organai.
- Virškinimo sunkumai – virškinimo problemos, tokios kaip pykinimas ir vėmimas, gali kilti dėl kasos funkcionalumo sutrikimo.
- Odos pakitimai – pageltusi oda ir akies sklero spalvos pasikeitimai gali atsirasti tada, kai kasos vėžys veikia tulžies latakus.
Gydymas
Aptikus kasos vėžį jis dažniausiai pašalinamas chirurgine operacija, kuria yra šalinama kasos dalis, visa kasa, ar audiniai esantys šalia jos. Daugeliui pacientų skiriamos chemoterapijos ir radioterapijos procedūros siekiant mažinti vėžio augimą ir plitimą. Šiuolaikinės gydymo galimybės apima ir imunoterapiją.
Profilaktika
- Sveika gyvensena – sveika mityba, fizinis aktyvumas, miego pakankamumas bei žalingų įpročių atsisakymas gali prisidėti prie bendros gerovės ir sumažinti vėžio riziką.
- Reguliarūs tyrimai – ypatingai svarbūs tiems, kurie turi genetinį polinkį į vėžį. Svarbu išlaikyti pastovumą ir reguliariai atlikti diagnostinius tyrimus.
Skrandžio vėžys
Skrandžio vėžys yra piktybinis auglys, kuris formuojasi skrandžio ląstelėse. Onkologinės ligos, tokios kaip skrandžio vėžys prasideda tada, kai skrandyje esančios ląstelės pradeda nenormaliai augti ir dalintis. Tai gali formuoti naviką, kuris, jei laiku neaptiktas gali plisti į kitas kūno dalis.
Simptomai
Skrandžio vėžio simptomai pradžioje gali būti labai subtilūs, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip:
- Nuolatinis arba pakartotinis skausmas pilvo srityje.
- Svorio netekimas be aiškios priežasties.
- Sunkumai ryjant arba skrandžio jautrumas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Sutrikęs virškinimas.
- Juodos, deguto spalvos išmatos, parodančios galimą kraujavimą iš stemplės/skrandžio.
- Rėmuo.
Gydymas
Gydymo planas priklauso nuo skrandžio vėžio stadijos ir paciento sveikatos. Įprasti gydymo metodai apima operaciją, skirtą pašalinti vėžį ar limfmazgius, chemoterapiją, naudojamą sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti jų augimą bei radioterapiją, kuri naudoja spindulius, kad sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti jų dydį.
Profilaktika
- Sveika gyvensena – sveika mityba, ypatingai vaisių bei daržovių vartojimas padidintais kiekiais bei sumažintas sūrių ar rūkytų produktų vartojimas, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsikratymas gali prisidėti prie bendros gerovės ir sumažinti skrandžio vėžio riziką.
- Reguliarūs tyrimai – ypač tiems, kurie turi genetinę polinkį į vėžį, svarbu reguliariai tikrintis ir atlikti diagnostinius tyrimus.
Prostatos vėžys
Prostatos vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio tipų vyrams. Jis prasideda prostatos liaukos ląstelių nenormaliu augimu. Prostatos liauka yra vyro reprodukcinės sistemos dalis, esanti po šlapimo pūsle. Ši liga gali būti lėtai auganti, tačiau kai kuriais atvejais sparčiai plintanti į kitas kūno dalis. Prostatos vėžys gali būti skirstomas į kelias rūšis pagal ląstelių struktūrą ir elgesį.
- Adenokarcinoma yra dažniausia prostatos vėžio rūšis, sudaranti daugiau kaip 90% visų diagnozuotų atvejų. Adenokarcinoma kyla iš prostatos liaukos ląstelių ir dažniausiai auga lėtai.
- Ne adenokarcinoma apima keletą retų prostatos vėžio tipų, tokių kaip smulkialąstelinės karcinomos, neuroendokrininiai navikai, pereinamųjų ląstelių karcinomos, sarkomos vėžys. Šios formos diagnozuojamos labai retai.
Simptomai
Sunku pastebėti prostatos vėžio simptomus pradžioje, nes jie būna labai neryškūs, tačiau sunerimti bei kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- Atsirado dažnesnis noras šlapintis, ypatingai nakties metu.
- Jaučiate skausmą, deginimą, sunkumą pradedant ar baigiant šlapinantis.
- Pastebėjote, jog šlapimo srautas yra silpnesnis arba dažnai nutrūksta.
- Pastebėjote kraują šlapime arba spermoje.
- Atsirado skausmas juosmens srityje.
- Atsirado erekcijos disfunkcija.
Gydymas
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio faktorių ir kiekvienam atvejui yra priskiriamas individualiai, bet dažniausiai tai įskaito nuolatinį simptomų sekimą, chirurginį ar spindulinį gydymą bei prostatos pašalinimą.
Profilaktika
Nors prostatos vėžys ne visada yra išvengiamas, yra keletas būdų, kaip mažinti jo riziką:
- Sveika gyvensena – maistas su mažu riebalų kiekiu, daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas bei žalingų įpročių atsikratymas.
- Aktyvus gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas gali sumažinti vėžio riziką.
- Reguliarūs sveikatos tikrinimai – vyrams, ypač vyresniems nei 50 metų, svarbu reguliariai tikrintis ir atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimus, kuriuos be eilių galima atlikti P9 klinikoje [registracija čia].
Plaučių vėžys
Onkologinės ligos kaip plaučių vėžys yra rimta liga, kurios vystymasis yra susijęs su plaučių ląstelių nenormaliu augimu. Tai vienas iš dažniausių vėžio tipų, kuris dažniausiai siejamas su ilgalaikiu rūkymu, nors gali pasireikšti ir nerūkantiems žmonėms. Plaučių vėžys gali kilti iš įvairių plaučių ląstelių, bet dažniausiai pradeda vystytis nuo bronchų epitelio ląstelių. Plaučių vėžys skirstomas į dvi kategorijas: smulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir ne smulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.
Simptomai
Ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys gali būti nepastebimas, tad nedelsiant vertėtų kreiptis į gydytoją pajutus bent vieną iš šių simptomų:
- Kvėpavimo sunkumai.
- Nuovargis ir svorio netekimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Progresuojantis balso užkimimas.
- Dusulys.
- Sustiprėjęs kosulys, kartais su krauju.
Gydymas
Gydytojai gali pasiūlyti tokias gydymo galimybes kaip: chirurginis gydymas, radioterapija, imunoterapija, chemoterapija, biologinė terapija bei operacija, priklausomai nuo plaučių vėžio stadijos.
Profilaktika
Pagrindinė plaučių vėžio profilaktika yra nerūkyti ir vengti tabako dūmų poveikio. Tai yra svarbiausia priemonė, kad sumažintumėte riziką susirgti plaučių vėžiu. Reguliarūs sveikatos patikrinimai taip pat gali padėti anksti nustatyti vėžio požymius ir pagerinti gydymo galimybes.
Skydliaukės vėžys
Skydliaukės vėžys yra liga, kuriai būdingas skydliaukės ląstelių nenormalus bei nekontroliuojamas augimas ir formavimasis į piktybinį naviką. Skydliaukė yra organas, esantis kaklo priekyje, kuris gamina skydliaukės hormonus, reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą. Skydliaukės vėžys dažnai pasireiškia kaip guzas ar mazgas skydliaukėje. Svarbu paminėti, kad ne visi skydliaukės mazgai yra vėžiniai, dauguma jų yra gerybiniai (ne vėžiniai).
Simptomai
- Kaklo patinimas ar mazgai/iškilimai.
- Skausmas gerklėje arba kakle.
- Sunkumai ryjant.
- Prikimęs balsas.
- Patinę limfmazgiai.
Šie simptomai ne visada reiškia skydliaukės vėžį, tai gali prognozuoti ir kitą skydliaukės ligą. Plačiau apie skydliaukės ligas skaitykite [čia].
Gydymas
Pagrindinis skydliaukės gydymas yra operacija, kurios metu pašalinama visa skydliaukė ar tik viena jos dalis. Po gydymo kai kuriems pacientams taip pat gali būti skiriama jodo terapija.
Profilaktika
Skydliaukės vėžio profilaktika yra iššūkis, nes pagrindiniai šios rūšies vėžio sukėlėjai dažnai nėra visiškai aiškūs. Tačiau, yra keletas bendrų sveikatos principų, kurie gali sumažinti riziką tokių kaip:
- Nuolatiniai tyrimai.
- Sveika mityba.
- Žalingų įpročių atsisakymas bei fizinis aktyvumas.
- Krūties vėžys
Krūties vėžys yra piktybinis navikas, kuris formuojasi krūtyje. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių moterims. Vėžys prasideda, kai krūties ląstelės pradeda nenormaliai daugintis ir formuoja naviką – guzą. Šie navikai gali būti invaziniai (galintys išplisti į kitas kūno vietas) arba neinvaziniai. Taip pat svarbu žinoti, kad guzeliai krūtyje ne visada reiškia krūties vėžį, jie dažnai būna ir gerybiniai.
Simptomai
- Krūtų odos pokyčiai – bėrimas, dėmės ar spalvos pakitimas ant odos krūtų srityje.
- Krūties formos ar dydžio pakitimai – matomi arba juntami guzeliai krūtų srityje, kurių anksčiau nebuvo, asimetrijai ar kitokie pokyčiai.
- Krūties skausmas – tai gali apimti nuolatos juntamą skausmą ar skausmą nuspaudus tam tikrą vietą.
Gydymas
Krūties vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėžio tipą, stadiją, paciento sveikatą ir individualias aplinkybes. Dažniausiai esant krūties vėžiui jis yra išpjaunamas ir atliekama operacija. Taip pat į gydymo metodus įeina radioterapija, chemoterapija, hormoninis gydymas, taikinių terapija.
Profilaktika
Geriausia krūties vėžio prevencija yra nuolatinis krūtų tikrinimas tiek namie, prieš veidrodį tikrinti pačiai sau, tie reguliariai tikrinantis pas gydytojus atliekant genetinius, ultragarsinius bei rentgeninius tyrimus, pvz.: mamografiją. Daugiau apie tai kaip teisingai pačiai pasitikrinti krūtis, krūtų echoskopiją bei kitus tyrimus skaitykite [čia].
Stemplės vėžys
Stemplės vėžys yra rimta vėžio forma, kuri prasideda stemplės gleivinėje ir plintą į jos sienelę, o jei nėra gydoma gali plisti ir už jos ribų. Stemplės vėžys gali būti dviejų tipų: adenokarcinoma – epitelinių ląstelių, kurios gamina gleives, vėžys arba plokščiųjų ląstelių karcinoma, kuri vystosi iš plokščiojo epitelio ląstelių.
Simptomai
Ankstyvoje stadijoje stemplės vėžys gali būti beveik be simptomų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į galimus požymius ir laiku kreiptis į gydytoją:
- Skausmas krūtinėje bei gerklės srityje.
- Rėmuo.
- Užkimimas.
- Kosulys.
- Dažnas pykinimo jausmas bei vėmimas.
Gydymas
Stemplės vėžio gydymas yra įtakojamas daugelio veiksnių ir gydomas chirurginiu, radioterapiniu bei chemoterapiniu būdu.
Profilaktika
Stemplės vėžio išsivystymo tiksli priežastis nėra gerai žinoma, bet didžiausiu rizikos faktoriu laikomas rūkymas. Tad siekiant išvengti stemplės vėžio geriausia prevencija būtų nerūkyti ir išvengti dažno buvimo šalia rūkančių žmonių. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie stemplės vėžio prevencijos.
Šlapimo pūslės vėžys
Šlapimo pūslės vėžys prasideda iš ląstelių, esančių šlapimo pūslės sienelėje. Tai gali būti invazinis bei neinvazinis vėžys. Neinvazinis vėžys yra apribotas pūslės gleivinės sluoksniu, tuo tarpu invazinis vėžys gali plisti į kitas šlapimo pūslės sienelės dalis ar net į kitas kūno sistemas.
Simptomai
- Kraujas šlapime – vienas iš aiškiausių simptomų yra kraujas šlapime, kurį galima pamatyti arčiau šlapinimosi pabaigos.
- Skausmas ar deginimas šlapinantis – jaučiamas diskomfortas ar skausmas šlapinimosi metu gali rodyti galimą šlapimo pūslės vėžį.
- Dažnas šlapinimasis – neįprastas poreikis dažnai šlapintis taip pat gali būti susijęs su šia onkologine liga.
Gydymas
Šlapimo pūslės vėžys gali būti įveikiamas, ypač jei diagnozė nustatoma anksti, imunoterapijos, radioterapijos, chirurginės intervencijos bei chemoterapijos būdais.
Profilaktika
- Skysčių vartojimas – gausus skysčių vartojimas padeda išvalyti toksinus ir gali sumažinti šlapimo pūslės vėžio riziką.
- Rūkymo atsisakymas – rūkymas yra susijęs su aukštesniu šlapimo pūslės vėžio rizikos lygiu, todėl rūkymo kontrolė yra esminė.
- Aktyvus gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti sveiką svorį, savijautą ir sumažinti šlapimo pūslės vėžio riziką.
Apibendrinimas
Per pastaruosius metus pasiekta didelių pažangų diagnozuojant, gydant ir remiant vėžio pacientus. Nepaisant to, išlieka poreikis didinti informuotumą apie sveiką gyvenseną, prevenciją ir gydymo galimybes ir norint iš tikrųjų pasiekti sėkmę kovoje su onkologinėmis ligomis svarbu skatinti sveikos gyvensenos praktikas ir edukaciją. Mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarūs sveikatos tikrinimai tampa esminiais veiksniais vėžio prevencijoje, o bendras visuomenės supratimas apie tai yra raktas formuojantis sveikesnį gyvenimo būdą, kuris padeda įveikti vėžio iššūkius. Tad registruokitės profilaktiniams tyrimams P9 klinikoje jau dabar ir būkite dar vienu žingsniu arčiau sveikos ateities!
