Plaučių uždegimas – viena dažniausių ir kartu klastingiausių kvėpavimo sistemos ligų. Ji gali prasidėti lyg paprastas peršalimas, tačiau greitai komplikuotis ir sukelti rimtų pasekmių – nuo kvėpavimo nepakankamumo iki sepsio. Ši liga pavojinga tuo, kad jos eiga ne visada vienoda: kartais staigiai pakilusią aukštą temperatūrą gali lydeti kiti ryškūs simptomai, tokie kaip kosulys, dusulys, bendras silpnumas. Kitais atvejais uždegimas vystosi itin „tyliai“, be akivaizdžių simptomų, dėl ko dažnai būna nustatytas ne laiku. Be to, plaučių uždegimas gali būti įvairių tipų – virusinis, bakterinis, atipinis ar vadinamasis „šaltasis“, – o kiekvienas jų reikalauja skirtingo požiūrio į gydymą. Todėl laiku pastebėti požymius ir kreiptis į gydytoją, tiksliam plaučių uždegimo tipui, nustatyti yra itin svarbu.
Pagrindiniai plaučių uždegimo simptomai
Plaučių uždegimo simptomai priklauso nuo jo tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- nuolatinis kosulys (sausas arba su skrepliais),
- karščiavimas (temperatūra gali pakilti net iki 40 °C) ir šaltkrėtis,
- dusulys ar apsunkęs kvėpavimas,
- krūtinės skausmas, kuris gali stiprėti giliai įkvėpus ar kosint,
- bendras silpnumas ir nuovargis,
- retais atvejais pilvo skausmai, pykinimas (dažniausiai šie simptomai pasireiškia vaikams).
Šie požymiai, dažnai klaidingai supainiojami su peršalimu, yra pirmasis signalas, kad organizme gali vystytis plaučių uždegimas, todėl ignoruoti jų nereikėtų – laiku suteiktas tinkamas gydymas ir priežasties nustatymas yra esminiai sveikimo žingsniai.
Plaučių uždegimas taip pat gali būti lydimas kitų kvėpavimo takų ligų, su papildomais simptomais, pavyzdžiui, anginos.
Kas yra plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimas – tai infekcija, pažeidžianti plaučių audinį ir apsunkinanti kvėpavimą, dar kitaip vadinama pneumonija. Dažniausiai plaučių uždegimas yra išskiriamas į kelias formas: tradicinis plaučių uždegimas su visais būdingais simptomais (kosuliu, karščiavimu, dusuliu bei kitais) bei atipinis, kai požymiai būna ne tokie aiškūs – pavyzdžiui, be kosulio ar be temperatūros.
Plaučių uždegimą gali sukelti skirtingi sukėlėjai – bakterijos arba virusai, nuo kurių priklauso ligos vystymasis ir gydymas. Tačiau plitimo kelias yra toks pat. Abejais atvejais infekcija perduodama oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba, į aplinką pasklinda smulkūs seilių bei gleivių lašeliai su ligos sukėlėjais. Juos įkvėpus, mikroorganizmai patenka į kvėpavimo takus ir pasiekia plaučius.
Virusinis ir bakterinis plaučių uždegimas
Virusinis plaučių uždegimas dažniausiai vystosi po virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Iš pradžių jis primena paprastą peršalimą – atsiranda kosulys, sloga, gerklės skausmas, nuovargis. Temperatūra gali pakilti, tačiau dažniausiai ne itin aukštai (iki 38 °C). Dažniausi sukėlėjai yra gripo virusai, kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV), adenovirusai, taip pat koronavirusai, tarp jų ir COVID-19. Virusinis uždegimas dažniau nustatomas vaikams, paaugliams ar silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams.
Bakterinis plaučių uždegimas paprastai yra sunkesnė ligos forma. Jam būdinga staigi pradžia, aukštas karščiavimas (38–40 °C), šaltkrėtis, skausmas krūtinėje, pūlingi skrepliai ir ryškus bendros savijautos pablogėjimas. Dažniausias bakterinio plaučių uždegimo sukėlėjas – Streptococcus pneumoniae (pneumokokas), tačiau infekciją taip pat gali sukelti ir Mycoplasma pneumoniae bakterija, sukelianti mikoplazminę pneumoniją, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus, Chlamydia pneumoniae, Streptococcus pyogenes (Streptokokas A).
Plaučių uždegimas be temperatūros (šaltas plaučių uždegimas)
Tokios plaučių uždegimo formos metu pacientas visiškai ne karščiuoja – temperatūra išlieka pastovi. Suaugusieji ar vaikai gali atrodyti beveik sveiki, tačiau juos vargina nuolatinis kosulys, dusulys, nuovargis, prakaitavimas naktimis, gali būti krūtinės spaudimo pojūtis.
Besimptomis plaučių uždegimas (atipinis plaučių uždegimas)
Atipinis plaučių uždegimas – kai ligonis neturi ne tik aukštos temperatūros, bet ir kitų įprastų požymių, kuriuos dažniausiai siejame su pneumonija (plaučių uždegimu). Vietoje to pasireiškia tik bendresni negalavimai: nuolatinis silpnumas, energijos stoka, miego sutrikimai, naktinis prakaitavimas, sumažėjęs apetitas ar dusulys net atliekant kasdienius darbus. Toks netipiškas pasireiškimas ypač dažnas kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar pacientams, kurių imunitetas nusilpęs.
Besimptomis plaučių uždegimas neretai nustatomas pavėluotai arba atsitiktinai, kadangi liga progresuoja tyliai ir dėl tokių „užmaskuotų“ simptomų pacientai laiku nesikreipia į gydytoją. Būtent vėlyva diagnozė kelia didžiausią pavojų, nes laiku nepradėjus gydymo ši ligos forma gali komplikuotis į kvėpavimo nepakankamumą, pleuritą (plaučių gleivinės uždegimą) ar infekcijos išplitimą organizme.
Lėtinis (užsitęsęs) plaučių uždegimas
Lėtinis plaučių uždegimas – tai būklė, kai plaučių uždegimas (pneumonija) užsitęsia ilgiau nei įprasta arba pasikartoja kelis kartus per metus. Skirtingai nuo ūminės pneumonijos, kuri paprastai trunka kelias savaites, lėtinis uždegimas gali tęstis mėnesius ar net metus. Taip pat lėtinis plaučių uždegimas dažnai vystosi lėčiau, o simptomai dažniausiai būna ne tokie ryškūs: subfebrili temperatūra (apie 37–37,5 °C), energijos stoka, nuolatinis kosulys, dusulys, krūtinės skausmas.
Plaučių uždegimas vaikui ir kūdikiui – kodėl pavojinga?
Plaučių uždegimas vaikams ir kūdikiams yra viena labiausiai paplitusių kvėpavimo sistemos ligų, kuri gali sukelti mirtį. Dėl dar nesubrendusių imuniteto mechanizmų infekcija vaikams gali plisti sparčiau, o simptomai dažniausiai būna stipresni ir šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų simptomų: padažnėjęs kvėpavimas, aukšta temperatūra, vangumas, sumažėjęs apetitas, kosulys, o kartais ir pilvo skausmai, pykinimas.
Negydomas arba netinkamai gydomas plaučių uždegimas vaikams sukelia ir didesnę sunkesnių komplikacijų riziką, dėl ko padidėja mirties rizika, todėl itin svarbu neatidelioti vizito pas gydytoją. Užsitęsęs kosulys, dusulys ar vangumas vaikui – rimtas signalas, kad būtina profesionali pagalba.
Plaučių uždegimo diagnostika
Plaučių uždegimo diagnozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus, klinikinius simptomus ir atlikus papildomus tyrimus. Pirmiausia gydytojas klausinėja apie ligos eigą, matuoja temperatūrą, įvertina kvėpavimo dažnį, plaučių garsus klausant stetoskopu. Tipiški požymiai – drėgni karkalai, švokštimas ar sumažėjęs kvėpavimo garsas tam tikrose plaučių srityse.
Siekiant patvirtinti diagnozę, dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Plaučių rentgenograma – pagrindinis metodas, leidžiantis pamatyti uždegimo židinius plaučiuose.
- Kraujo tyrimai – parodo uždegimo požymius (padidėjęs leukocitų kiekis, CRB rodiklis).
- Skreplių tyrimas – padeda nustatyti sukėlėją (bakteriją ar virusą).
- Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija, pleuros ertmės skysčio tyrimai, jei įtariamos komplikacijos arba prieš tai išvardinti diagnostikos metodai nesuteikia tikslios informacijos.
Kaip gydomas plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir paciento būklės. Jei nustatomas bakterinis plaučių uždegimas, dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais. Jie padeda sunaikinti infekciją ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu, kad vaistus parinktų gydytojas, nes tik jis gali nustatyti tinkamą gydymo kursą bei trukmę.
Tuo tarpu virusinio plaučių uždegimo atveju antibiotikai neveiksmingi – gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą: pakankamą skysčių vartojimą, poilsį, karščiavimą mažinančias ar kitas palengvinančias simptomus priemones.
Sunkesniais atvejais, kai paciento būklė sparčiai blogėja ar iškyla komplikacijų rizika, gali būti reikalingas gydymas ligoninėje.
Jau pasveikus po plaučių uždegimo gali būti taikoma hiperbarinė deguonies terapija, siekiant pagreitinti organizmo atsistatymą ir sustiprinti bendrą savijautą. Galutinį sprendimą dėl HBOT taikymo priima gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir sveikimo eigą.
Plaučių uždegimo komplikacijos
Plaučių uždegimas gali būti itin pavojinga liga, ypač jei diagnozė nustatoma per vėlai arba taikomas gydymas yra netinkamas. Kai infekcija išplinta ar nusilpęs organizmas nepajėgia kovoti, gali išsivystyti įvairios komplikacijos:
- Pleuritas – pleuros (plaučius gaubiančios plėvės) uždegimas, sukeliantis aštrų krūtinės skausmą ir kvėpavimo sunkumus.
- Kvėpavimo nepakankamumas – organizmas negauna pakankamai deguonies, todėl gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos.
- Plaučių abscesas – pūlių sankaupa plaučiuose, reikalaujanti ilgo gydymo.
- Sepsis – kai infekcija patenka į kraują ir išplinta po visą organizmą, tai gali tapti gyvybei pavojinga bukle.
Komplikacijų rizika didesnė vaikams iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusią imuninę sistemą turintiems asmenims bei tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis (pvz.: astma, širdies ar inkstų nepakankamumu).
Būtent dėl šių komplikacijų laiku kreiptis į gydytoją, pastebėjus bent vieną iš plaučių uždegimo simptomų, ir pradėti tinkamą gydymą yra gyvybiškai svarbu.
DUK apie plaučių uždegimą
Kiek laiko gydomas plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimas dažniausiai gydomas apie 2 savaites, tačiau trukmė priklauso nuo ligos sukėlėjo (virusinio ar bakterinio pobūdžio), paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir komplikacijų rizikos. Silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms ar vyresnio amžiaus pacientams gydymas gali užtrukti ilgiau. Lėtinio plaučių uždegimo atvejais gydymas tampa dar ilgesnis ir sudėtingesnis – jis gali tęstis kelis mėnesius ar net ilgiau, nes ši forma dažnai kartojasi ir reikalauja nuolatinės stebėsenos.
Ar plaučių uždegimas užkrečiamas?
Taip, plaučių uždegimas yra užkrečiama liga, nes ją sukelia virusai ar bakterijos, plintantys oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar net kalbant. Didžiausia užsikrėtimo rizika kyla uždarose patalpose, kur yra daugiau žmonių: ligoninėse, mokyklose, darželiuose, viešajame transporte.
Kaip pasireiškia lėtinis plaučių uždegimas?
Lėtinio plaučių uždegimo metu liga vystosi lėčiau, o simptomai nėra tokie ryškūs kaip ūminio, tačiau užsitęsia ilgesniam laikui (kelis mėnesius ar metus). Dažniausiai pasireiškia nuolatinis kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, kartais – subfebrili temperatūra (apie 37–37,5 °C).
Kaip gydomas virusinis plaučių uždegimas?
Virusinė pneumonija gydoma simptomiškai – skiriama daug skysčių, poilsio, vaistų karščiavimui mažinti, kosuliui ar skausmui lengvinti. Antibiotikai šiuo atveju neveiksmingi, nes jie veikia tik bakterijas.
Kaip nustatomas plaučių uždegimas?
Diagnozei patvirtinti gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, klauso plaučių stetoskopu, vertina simptomus. Paprastai skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, kraujo tyrimai, skreplių tyrimai, o prireikus – ir kiti (pvz.: pleuros ertmės skysčio tyrimai, kompiuterinė tomografija).
Kaip atrodo plaučių uždegimas?
Dažniausi simptomai: kosulys (sausas arba su skrepliais), karščiavimas, šaltkrėtis, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, prakaitavimas, rečiau – pykinimas ar pilvo skausmas (dažniausiai šie simptomai pasireiškia vaikams). Atipinės formos gali pasireikšti be temperatūros arba net be kosulio.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
