Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Ar kada nors susimąstėte, kaip hormonų disbalansas gali paveikti kasdienį moters gyvenimą ir jos svajones apie šeimą? Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai daugiau nei diagnozė. Tai nematomas iššūkis, kuris paveikia ne tik moters kūną, bet ir emocinę gerovę. Laimei šiuolaikinė medicina ir tinkamas gydymas leidžia ne tik valdyti šią būklę, bet ir padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus – nuo odos būklės bei savijautos gerinimo iki galimybės susilaukti vaikų. Svarbiausia – atpažinti pirmuosius požymius, laiku kreiptis į gydytoją ginekologą ar endokrinologą ir imtis tinkamų veiksmų, kad šis iššūkis netaptų kliūtimi pilnaverčiam gyvenimui.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtingas hormoninis sindromas, atsirandantis dėl kiaušidžių veiklos sutrikimų. Šis sindromas pasižymi įvairiais klinikiniais simptomais, kurių atsiradimą lemia padidėjusi kiaušidžių, o kartais ir antinksčių, androgenų (vadinamų „vyriškais hormonais“) gamyba. Dėl šios priežasties PKS sukelia biocheminius ir medžiagų apykaitos pokyčius moters organizme.
Tai yra dažniausiai, tarp vaisingo amžiaus moterų, pasitaikantis endokrininis sutrikimas, kuris yra diagnozuojamas apie 4–12% reprodukcinio amžiaus moterų. PKS taip pat susijęs su 70–80% moterų, kurios susiduria su hirsutizmu (pertekliniu plaukuotumu).
Dažniausi simptomai bylojantys apie PKS yra:
Tikslios PKS priežastys iki šiol iki galo nėra žinomos, tačiau manoma, kad genetinis polinkis yra vienas svarbiausių veiksnių. PKS paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi šį sindromą lemiančių genų mutacijas, perdavimo tikimybė vaikui siekia net 50%. Genų mutacijos gali būti susijusios su keliose chromosomose esančiomis specifinėmis genų kombinacijomis. PKS gali būti paveldėtas tiek iš motinos, tiek iš tėvo.
Didelę įtaką PKS išsivystymui turi įgimtas bei išoriniais veiksniais, tokiais kaip stresas, kenksmingų medžiagų vartojimas, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas, iššauktas hormonų disbalansas, kuris susiskirsto į du pagrindinius mechanizmus:
PKS diagnozė nustatoma pagal Roterdamo kriterijus (reikia atitikti bent du iš trijų):
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) daro didelę įtaką moterų vaisingumui ir gali apsunkinti tiek pastojimą, tiek nėštumo eigą. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria moterys, turinčios šį sindromą, yra ovuliacijos sutrikimai. Dėl hormonų disbalanso, įskaitant padidėjusį liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) santykį bei hiperandrogenemiją (padidėjusį vyriškų hormonų kiekį), kiaušidėse nebręsta kiaušialąstės arba nevyksta ovuliacija. Šie procesai yra būtini pastojimui, todėl daugeliui PKS turinčių moterų diagnozuojamas nevaisingumas.
Be to, PKS dažnai būdingas atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, kurie dar labiau apsunkina hormonų pusiausvyrą bei mažina endometriumo (gimdos gleivinės) kokybę, svarbią embriono implantacijai. Nereguliarios arba retos menstruacijos, dar vadinamos oligomenorėja, trukdo nustatyti vaisingas dienas, todėl natūraliai pastoti tampa dar sunkiau. Svarbu paminėti, kad nepaisant šių iššūkių, daugelis moterų, tinkamai gydomos, gali sėkmingai pastoti.
Nėštumo metu PKS taip pat gali sukelti komplikacijų. Hormonų disbalansas ir medžiagų apykaitos sutrikimai padidina gestacinio diabeto, preeklampsijos ar nėščiųjų hipertenzijos (ligų susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu), priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką. Taip pat, PKS turinčios moterys dažnai turi didesnį kūno masės indeksą, kuris taip pat prisideda prie nėštumo komplikacijų.
Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) gydymas yra kompleksinis procesas, kuris pritaikomas atsižvelgiant į konkrečius simptomus, moters gyvenimo būdą ir tikslus, pavyzdžiui, ar planuojamas nėštumas. Gydymo tikslas – suvaldyti simptomus, pagerinti hormonų pusiausvyrą, mažinti komplikacijų riziką ir, jei reikia, atkurti vaisingumą.
Pirmasis žingsnis gydant PKS yra gyvenimo būdo korekcija. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio mažinimas, net jei sumažėja vos 5–10 % kūno masės, gali reikšmingai pagerinti ovuliaciją ir hormonų pusiausvyrą. Svorio reguliavimas taip pat padeda sumažinti insulino atsparumą, kuris dažnai būdingas PKS, ir sumažina su šia būkle susijusių komplikacijų riziką.
Jei gyvenimo būdo keitimo nepakanka, taikomas medikamentinis gydymas. Viena iš pagrindinių priemonių yra ovuliacijos stimuliacija, naudojant vaistus, tokius kaip klomifeno citratas arba letrozolis, kurie padeda skatinti kiaušidžių veiklą moterims, planuojančioms nėštumą. Atsparumui insulinui mažinti dažnai skiriamas metforminas – vaistas, gerinantis insulino panaudojimą organizme ir mažinantis gliukozės kiekį kraujyje.
Hormoninių sutrikimų reguliavimui dažnai naudojamos kombinuotos hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios padeda sureguliuoti menstruacinį ciklą, sumažina androgenų kiekį kraujyje ir pagerina odos būklę. Jei pagrindinė problema yra hiperandrogenizmas (padidėjęs vyriškų hormonų kiekis), skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar ciproterono acetatas, kurie slopina androgenų poveikį.
Estetinių problemų, tokių kaip per didelis plaukuotumas, sprendimui gali būti taikomos papildomos procedūros, tokios kaip plaukų šalinimas lazeriu. Jei PKS simptomai labai apsunkina gyvenimo kokybę ar gydymas vaistais nepadeda, tam tikrais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinis kiaušidžių drilingas, kuris padeda atkurti ovuliaciją.
Galiausiai, moterims, kurioms nepavyksta pastoti taikant kitus metodus, gali būti rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas, kaip antai in vitro fertilizacija (IVF). Be to, jei PKS lydimas reikšmingas nutukimas ir kiti gydymo būdai neveiksmingi, gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija, siekiant pagerinti sveikatą ir vaisingumą.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtingas hormoninis sutrikimas, galintis turėti rimtų pasekmių moters sveikatai, tačiau laiku nustatytas ir tinkamai gydomas, jis gali būti kontroliuojamas. PKS dažnai diagnozuojamas per vėlai – dažniausiai tik tada, kai moteris susiduria su sunkumais pastojant arba kitomis komplikacijomis. Kuo anksčiau diagnozuojama ši liga, tuo lengviau imtis veiksmų, kad būtų išvengta ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos gleivinės, krūties vėžys, negalėjimas pastoti, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (lipidų disbalansas).
Kokio amžiaus merginos ir moterys dažniausiai suserga PKS?
PKS dažniausiai diagnozuojamas jaunoms moterims nuo paauglystės iki 40 metų amžiaus.
Ar PKS būtinai reiškia nevaisingumą?
Ne, tinkamai gydant daugelis moterų su PKS gali sėkmingai pastoti.
Ar galima sureguliuoti mėnesinių ciklą nevartojant hormoninių vaistų?
Kai kurios moterys su PKS gali sureguliuoti mėnesinių ciklą pakeitus gyvenimo būdą, įskaitant sveikesnę mitybą ir didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau hormoniniai vaistai dažnai būna veiksmingesnė priemonė, norint atstatyti hormonų pusiausvyrą ir sureguliuoti mėnesines.
Ar PKS gali būti išgydomas?
Policistinių kiaušidžių sindromo visiškai išgydyti negalima, tačiau simptomus galima efektyviai valdyti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių pagalba.
Kaip PKS veikia odos būklę?
Dėl hormonų disbalanso moterys dažnai susiduria su akne, spuoguotumu, riebia veido bei galvos oda.
Ar viršsvoris turi įtakos PKS?
Viršsvorį turinčioms moterims PKS yra nustatomas žymiai dažniau.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
