Pūlinga angina, dar vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu, – tai dažna gerklės infekcija, kurią dažniausiai sukelia A grupės β-hemoliziniai streptokokai, rečiau uždegimą gali sukelti ir įvairūs kvėpavimo takų virusai, tokie kaip adenovirusas, koronavirusas ar Epšteino-Baro virusas.
Pagrindinis anginos taikinys yra mūsų gomurinės tonzilės – poriniai limfoidinio audinio dariniai, esantys abipus ryklės. Nors jos dažnai laikomos „mažomis ir nereikšmingomis“, iš tiesų tonzilės atlieka itin svarbią funkciją: jos yra pirmoji imuninės sistemos gynybos linija, apsauganti kvėpavimo takus nuo bakterijų ir virusų. Vis dėlto, nusilpus organizmui ar esant didesniam mikrobų kiekiui, infekcija gali įveikti šį barjerą ir sukelti uždegimą – anginą (tonzilitą).
Pūlinga angina dažniausiai pasireiškia vaikams (nuo 2 metų) ir paaugliams, ypač šaltuoju metų laiku, kai imunitetas nusilpęs, o infekcijos plinta lengviau. Statistikos duomenimis, beveik kiekvienas vaikas bent kartą gyvenime suserga tonzilitu. Dalis atvejų pereina į rekurentines ar lėtines formas, jei infekcija kartojasi dažnai arba nepakankamai gydoma.
Pūliuojančios anginos simptomai
Pūlinga angina prasideda staigiu gerklės skausmu, kuris gali apsunkinti kalbėjimą ar rijimą. Tačiau lengviausia šią ligą atpažinti tiksliai žinant kaip atrodo angina. Pažvelgus į ryklę, matomos stipriai paraudusios, patinusios tonzilės, padengtos gelsvomis arba baltomis pūlingomis apnašomis bei paraudusi gerklė – tai pagrindiniai pūlingos anginos požymiai.
Be šių pagrindinių požymių, ligą lydi ir bendrieji simptomai:
- Skausmingas rijimas;
- Aukšta temperatūra (iki 40 °C);
- Padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai;
- Galvos skausmas, nuovargis;
- Nemalonus kvapas iš burnos;
- Rečiau – ausų skausmas ar pilvo skausmas vaikams.
Pūlinga angina gali pasireikšti keliomis skirtingomis formomis: folikuline ir lakūnine. Folikulinei anginai būdingi smulkūs pūlinukų plotai tonzilėse, atrodantys kaip balkšvi ploteliai. Tokiu atveju temperatūra gali pakilti iki 39 °C, skausmas būna stiprus, tačiau po kelių dienų, kai folikulai pratrūksta, savijauta ima gerėti. Kita forma – lakūninė angina, kai pūliai užpildo tonzilių įdubas, o paviršius atrodo padengtas ištisinėmis apnašomis. Ši forma turi panašius simptomus, tačiau paprastai trunka ilgiau, sukelia daugiau diskomforto ir yra skausmingesnė.
Angina vaikui
Vaikų angina dažnai pasireiškia nestandartiniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmas, pykinimas ar net vėmimas. Dėl to angina gali būti supainiojama su virškinimo infekcija. Būtina įvertinti vaiko gerklę, net jei nėra aiškių gerklės skausmo nusiskundimų.
Anginų rūšys
Angina gali būti kelių rūšių, o jų skirtumą lemia ligos sukėlėjas – bakterijos ar virusai.
Bakterinė angina
Dažniausiai sukelta A grupės β-hemolizinių streptokokų. Jai būdingi pūlingi apnašai, temperatūra virš 38 °C, skausmingi limfmazgiai. Gali sukelti komplikacijas, tokias kaip ūminis reumatas, glomerulonefritas, peritonzilinis abscesas.
Pūlinga angina be temperatūros
Retesniais atvejais gali pasireikšti subklinikinė arba netipiška forma be karščiavimo – dažniau imunosupresuotiems pacientams ar vyresnio amžiaus asmenims.
Virusinė angina
Lengvesnė eiga: perštėjimas, kosulys, sloga, užkimimas. Pūlingos apnašos nebūdingos, išskyrus tam tikrus virusus, pvz., Epšteino-Baro virusą.
Kaip gydyti anginą?
Anginos gydymas priklauso nuo ligos priežasties – bakterinės ar virusinės kilmės. Bakterinei anginai paprastai reikalingas gydymas antibakteriniais preparatais, kuriuos skiria gydytojas. Virusinės anginos atveju gydymas dažniausiai būna simptominis – siekiama sumažinti skausmą, karščiavimą ir palengvinti bendrą savijautą.
Nepriklausomai nuo anginos sukėlėjo, norint palengvinti simptomus bei paspartinti gydymą, naudojami preparatai nuo uždegimo: purškalai, pastilės, tirpalai bei rekomenduojama:
- gerti daugiau skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos bei sumažėtų toksinų koncentracija kraujyje (ypatingai vaikams, kuriems pasireiškė simptomai, panašūs į virškinimo sutrikimą);
- daugiau ilsėtis, kadangi organizmui reikia energijos kovojant su infekcija;
- skalauti gerklę šiltu druskos tirpalu ar specialiais skysčiais, kurie mažina uždegimą ir diskomfortą;
- vartoti minkštą, lengvai nuryjamą maistą, kad ryjimas nesukeltų papildomo skausmo.
Tačiau, labai svarbu anginos negydyti savarankiškai – pajutus simptomus vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi tik jis gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Ar visada reikalingi antibiotikai nuo anginos?
Ne visais atvejais anginai gydyti būtini antibiotikai. Kaip ir minėta, viskas priklauso nuo to, kas yra ligos sukėlėjas. Bakterinės kilmės angina, dažniausiai sukelta streptokokų, paprastai gydoma antibakteriniais vaistais, nes tik jie gali veiksmingai sunaikinti infekciją ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Virusinė angina antibiotikų nereikalauja, nes šie vaistai neveikia virusų. Tokiu atveju gydymas būna simptominis.
Tonzilektomija – kada rekomenduojama anginos operacija?
Tonzilektomija – tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinamos gomurinės tonzilės. Nors daugeliu atvejų angina gydoma vaistais, kai kuriose situacijose gydytojai rekomenduoja chirurginį sprendimą.
Tonzilektomija dažniausiai siūloma tuomet, kai ūminis tonzilitas virsta lėtiniu ir angina kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, 5–7 kartus per metus arba po kelis kartus kelis metus iš eilės. Tokiais atvejais gomurio tonzilės išlieka nuolat uždegiminės: jos būna padidėjusios, paraudusios, jose susidaro pūlingos kišenės (kriptos), kurios tampa nuolatiniu infekcijos židiniu.
Operacija taip pat gali būti rekomenduojama, jei:
- padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti ar ryti;
- pasitaiko kvėpavimo sutrikimai miego metu (miego apnėja);
- angina sukelia dažnas ausų, sinusų ar apatinių kvėpavimo takų infekcijas;
Sprendimą dėl tonzilektomijos visada priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento būklę ir ligos istoriją.
Anginos komplikacijos – kodėl būtinas gydymas?
Angina nėra tik paprastas gerklės skausmas – negydoma ar gydoma netinkamai ji gali sukelti rimtas komplikacijas. Dažnai pasikartojantys tonzilių uždegimai gali pereiti į lėtinę anginos formą, kai tonzilės tampa nuolatiniu infekcijos židiniu. Bakterijos iš uždegimo židinio gali išplisti į kitus organus ir sukelti pavojingas ligas: reumatinius širdies pažeidimus, inkstų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį), meningitą. Uždegimas taip pat gali plisti į gretimas sritis ir išprovokuoti ausų (otitą) ar sinusų uždegimą, netgi mediastinitą (tarpuplaučio organų infekciją).
Dėl šių priežasčių anginą svarbu gydyti laiku ir itin atsakingai: neignoruoti pirmųjų simptomų ir, prireikus, kreiptis į gydytoją. Tik tinkamas gydymas padės išvengti ne tik nemalonių simptomų, bet ir pavojingų komplikacijų.
Anginos gydymas P9 šeimos medicinos klinikoje
P9 šeimos medicinos klinikoje Vilniuje ir Klaipėdoje anginos gydymu rūpinasi patyrę savo srities profesionalai – LOR specialistai (otorinolaringologai) ir šeimos gydytojai, kurie kiekvieną anginos atvejį vertina individualiai. Mūsų komanda užtikrina tikslią diagnostiką, parenka tinkamiausią gydymo planą ir, esant reikalui, skiria papildomus tyrimus ar specialistų konsultacijas. Pacientai mūsų klinikose gauna ne tik profesionalią medicininę pagalbą, bet ir dėmesingą požiūrį į kiekvieną situaciją – nuo pirmųjų anginos simptomų įvertinimo iki visiško pasveikimo.
DUK apie anginą
Kaip gydyti anginą namuose?
Anginos gydymas visada turėtų prasidėti nuo šeimos gydytojo ar otorinolaringologo apžiūros ir konsultacijos, nes tik specialistas gali nustatyti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, ir atitinkamai paskirti tinkamą gydymą. Tačiau ir namuose galima palengvinti simptomus – gerti daug šiltų skysčių, ilsėtis, skalauti gerklę druskos tirpalu, naudoti pastiles ar gerklės purškalus. Tačiau šios priemonės yra tik pagalbinės ir nepakeičia profesionalios medicininės priežiūros.
Kaip atrodo pūlinga angina?
Patinusios, paraudusios tonzilės, padengtos pūliais; dažnai karščiavimas ir padidėję limfmazgiai.
Ar angina užkrečiama?
Taip, bakterinė ir virusinė angina plinta oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint ar artimai bendraujant su sergančiuoju. Todėl svarbu laikytis tinkamos higienos, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir nuolat stiprinti imunitetą.
Kaip gydyti anginą vaikui?
Vaikų anginos gydymas priklauso nuo jos kilmės – virusinės ar bakterinės. Lengvais atvejais pakanka simptominio gydymo: daug skysčių, poilsio, priemonių skausmui ir temperatūrai mažinti. Jei gydytojas patvirtina, kad angina bakterinė, gali būti skiriami antibiotikai. Labai svarbu nesigydyti savarankiškai ir vaiką parodyti gydytojui pajutus pirmuosius simptomus – vaikams komplikacijos gali vystytis greičiau nei suaugusiesiems.
Kas sukelia anginą?
Anginą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Dažniausi kaltininkai – A grupės beta hemoliziniai streptokokai (sukeliantys pūlingą anginą). Virusinės formos dažnai pasireiškia lengviau ir greičiau praeina, o bakterinės gali būti pavojingos, nes sukelia pūlingą uždegimą ir komplikacijas.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
