Greita registracija į P9 klinikos specialistų konsultacijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu gamtoje, kelionėmis, maudynėmis ir ilgesniu laiku gryname ore. Tačiau šiltuoju metų laiku padidėja ir tam tikrų sveikatos problemų rizika. Ilgas buvimas saulėje, aukšta oro temperatūra ar netinkamai laikomas maistas gali sukelti nemalonių negalavimų, kurie kartais baigiasi ir apsilankymu pas gydytoją.
Dažniausios vasaros sveikatos problemos yra saulės nudegimai, perkaitimas ir apsinuodijimas maistu. Žinant pirmuosius simptomus bei tinkamus pirmosios pagalbos veiksmus, galima greičiau pasijusti geriau ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Saules nudegimas dažniausiai atsiranda po ilgesnio buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač jei oda nebuvo apsaugota apsauginiu kremu. Pirmieji simptomai gali pasireikšti po kelių valandų – oda parausta, tampa jautri, skauda ar peršti. Stipresniais atvejais gali atsirasti pūslių, tinimas ar net pakilti kūno temperatūra.
Didesnė rizika nudegti kyla vidurdienį, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas yra didžiausias. Todėl rekomenduojama vengti tiesioginės saulės nuo maždaug 11 iki 16 valandos, dėvėti galvos apdangalą, lengvus drabužius ir reguliariai naudoti apsaugą nuo saulės.
Jeigu įvyko nudegimas sauleje, svarbu kuo greičiau pasitraukti į pavėsį arba vėsią patalpą. Odą galima vėsinti drungnu vandeniu arba uždėti vėsius kompresus, tačiau nereikėtų naudoti labai šalto vandens ar ledo tiesiai ant odos, nes tai gali dar labiau ją pažeisti.
Dažnas klausimas – ką daryti nudegus sauleje? Pirmiausia rekomenduojama gerti daugiau vandens, kad organizmas nepritrūktų skysčių. Taip pat galima naudoti odą raminančias priemones, kurios padeda sumažinti tempimo jausmą ir diskomfortą. Kol oda gyja, reikėtų vengti pakartotinio buvimo saulėje.
Jeigu nudegimas yra labai stiprus, susidaro didelės pūslės, pakyla temperatūra, atsiranda stiprus silpnumas ar svaigsta galva, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Perkaitimas atsiranda tuomet, kai organizmas nebesugeba tinkamai reguliuoti savo temperatūros. Dažniausiai tai nutinka ilgai būnant karštyje, aktyviai sportuojant arba negeriant pakankamai skysčių.
Pirmieji požymiai gali būti stiprus troškulys, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, svaigulys ar gausus prakaitavimas. Pajutus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau persikelti į vėsesnę vietą, atsigerti vandens ir pailsėti.
Jeigu žmogus tampa mieguistas, sutrinka orientacija, nebegali aiškiai kalbėti, praranda sąmonę arba kūno temperatūra išlieka labai aukšta, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
Karštuoju metų laiku maistas genda greičiau, todėl padidėja bakterijų dauginimosi rizika. Dėl to dažniau pasitaiko apsinuodijimų maistu, ypač jei produktai buvo netinkamai laikomi arba nepakankamai termiškai apdoroti.
Dažniausi simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir bendras silpnumas. Tokiais atvejais svarbiausia gerti pakankamai skysčių, kad organizmas neprarastų vandens ir mineralų.
Jeigu simptomai nepraeina, žmogus negali išlaikyti skysčių, atsiranda aukšta temperatūra, kraujas išmatose arba stiprūs dehidratacijos požymiai, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Nors daugelį lengvesnių vasaros negalavimų galima gydyti namuose, svarbu stebėti savo savijautą. Gydytojo konsultacija reikalinga tuomet, kai simptomai stiprėja, nepraeina per kelias dienas arba atsiranda požymių, rodančių rimtesnį organizmo sutrikimą.
Laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti komplikacijų ir greičiau atkurti gerą savijautą. Todėl pajutus stiprius simptomus ar abejojant dėl savo būklės, geriau nelaukti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Daugelio vasaros negalavimų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Svarbu naudoti apsaugą nuo saulės, vengti ilgo buvimo kaitrioje saulėje, reguliariai gerti vandens ir tinkamai laikyti maisto produktus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į pirmuosius organizmo siunčiamus signalus ir į juos nenumoti ranka.
Atsakingas požiūris į savo sveikatą padeda mėgautis vasara saugiau, o prireikus laiku kreiptis pagalbos ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
