Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 proc. žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime perserga vėjaraupiais – dažniausiai dar vaikystėje. Bet kas nutinka, kai ši „vaikystės liga“ užklumpa suaugus? Deja, tada viskas tampa rimčiau: simptomai būna sunkesni, o komplikacijų rizika – gerokai didesnė.
Pastaruoju metu Lietuvoje vėl fiksuojami vėjaraupių protrūkiai – daugiausia serga vaikai, tačiau pasitaiko vis daugiau atvejų ir tarp suaugusiųjų. Nors vėjaraupiai daugelį lydi kaip prisiminimas iš mokyklos ar darželio laikų, ši dėmėta liga nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti. Net ir iš pirmo žvilgsnio „paprastas“ bėrimas gali komplikuotis ir tam tikrose situacijose sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius ligos požymius, koks yra skirtumas tarp vėjaraupių vaikams ir suaugusiems, ir kada būtina kreiptis į gydytoją siekiant išvengti pavojingų komplikacijų.
Kas sukelia vėjaraupius?
Vėjaraupius sukelia vėjaraupių–juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu bei yra patogeniškas tik žmonėms.
Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apie 90% atvejų užsikrečiama iki 15 metų amžiaus, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau pats virusas lieka „snausti“ nervų mazguose visam gyvenimui ir gali vėl suaktyvėti suaugus, ypač susilpnėjus imunitetui, sukeldamas kitą ligą – juostinę pūslelinę (herpes zoster), kuriai būdingas bėrimas plintantis viena juosta, dažniausiai ant veido ar liemens, ir sukeliantis nervų skausmą.
Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms – suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims – liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.
Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?
Vėjaraupiai – tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai – užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte.
Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu.
Nors liga dažniausiai plinta tarp 2–8 metų amžiaus vaikų grupių, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.
Vėjaraupių inkubacinis periodas
Vėjaraupių inkubacinis periodas – tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai – apie 14–16 dienų. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams – užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to – iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant\nesuprantant, kad žmogus serga.
Kaip atrodo vėjaraupiai: eiga ir bėrimas
Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų – karščiavimo (iki 38–39 °C), nuovargio, galvos skausmo ar apetito praradimo. Netrukus, dažniausiai per 1–2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis – bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais.
Bėrimas dažniausiai plinta bangomis – kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur – ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje.
Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7–10 dienų, kol visos pūslelės užgyja.
Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina nesukeldami sveikatai pavojingų simptomų, kartais ši liga gali būti ir mirtina, ypatingai suaugusiems bei žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Atvirkščiai, asmenims su itin stipria imunine sistema, vėjaraupiai gali praeiti itin lengvai, netgi be ryškių klinikinių požymių.
Vėjaraupių gydymas
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7–10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones – pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.
Vis dėlto tam tikroms rizikos grupėms – vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų – gali prireikti specialaus gydymo. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo būdą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius ar kilus įtarimams dėl vėjaraupių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Vėjaraupiai suaugusiems – kodėl tokie pavojingi?
Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiesiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma – su nedideliu karščiavimu ir bėrimu. Jų imuninė sistema paprastai greičiau susidoroja su virusu. Tačiau suaugusiesiems vėjaraupiai dažnai sukelia aukštesnę temperatūrą, gausesnį ir skausmingesnį bėrimą, stipresnį bendrą negalavimą bei didesnę komplikacijų tikimybę.
Tarp dažniausių ir rimčiausių komplikacijų:
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- Bakterinės odos infekcijos
- Net kraujo užkrėtimas (sepsis).
Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.
Vėjaraupiai nėštumo metu
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas.
- 1–2 trimestras (ypatingai 5–24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia – gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais – vaisiaus žūtį.
- 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.
Būtent todėl suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto – o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė. Todėl skiepas nuo vėjaraupių yra rekomenduojamas, siekiant apsisaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo jos grėsmingų komplikacijų.
Skiepai nuo vėjaraupių
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Dvi vakcinos dozės užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo užsikrėtimo vėjaraupiais arba padeda lengviau persirgti šia liga.
Skiepytis rekomenduojama:
- Vaikams nuo 12 mėnesių, ypač tiems, kurie anksčiau nesirgo, lanko ugdymo įstaigas, serga lėtinėmis ligomis ar turi nusilpusią imuninę sistemą;
- Suaugusiesiems, kurie nebuvo persirgę, ypač medicinos darbuotojams, ugdymo įstaigų personalui, planuojančioms nėštumą moterims, tėvams, kurie ruošiasi leisti vaikus į darželius ar mokyklas;
- Asmenims su lėtinėmis ligomis ar nusilpusia imunine sistema.
- Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas – apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.
Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
DUK apie vėjaraupius
Kiek laiko sergama vėjaraupiais?
Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7–10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai dažniausiai nukrenta per 1–2 savaites nuo bėrimo pradžios.
Ar verta naudoti briliantinę žalumą („zelionką“)?
Medicinos požiūriu – nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.
Kuo skiriasi vėjaraupiai nuo tymų?
Vėjaraupiai ir tymai – tai dvi skirtingos virusinės ligos. Vėjaraupiai prasideda tokiais simptomais kaip karščiavimas, bendras nuovargis, galvos skausmas ir sukelia niežtintį puslelinį bėrimą, kuris plinta po visą kūną. Tuo tarpu tymai prasideda nuo kvėpavimo takų simptomų (kosulio, slogos, akių paraudimo) ir vėliau atsiranda dėmelių bėrimas, prasidedantis nuo veido ir plintantis žemyn. Be to, tymų metu dažniau būna aukštesnė temperatūra, intensyvesnis bendras negalavimas.
Kaip pasireiškia vėjaraupiai kūdikiams?
Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1–2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.
Ar vėjaraupiai yra užkrečiami?
Taip, vėjaraupiai yra užkrečiami. Jie plinta oro lašeliniu būdu arba kontaktuojant su pūslelių turiniu. Užkrečiamumas prasideda 1–2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi iki pūslelių pavirtimų šašais.
Ar vėjaraupiai pavojingi nėštumo metu?
Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.
Kokie yra pirmieji vėjaraupių požymiai?
Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1–2 dienų atsiranda bėrimas – ryškiausias požymis – pradžioje kaip raudonos dėmelės, vėliau pereinančios į pūsleles, kurias niežti ir palaipsniui sudžiūva.
Ar pakyla temperatūra sergant vėjaraupiais?
Taip, dažniausiai pakyla. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38–39 °C.
Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Taip, galima, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.
Ar vėjaraupiai gali sukelti pilvo skausmą?
Taip, kartais gali, ypatingai vaikams. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs ar kartu atsiranda kitų sunkių simptomų (pvz.: vėmimas, sąmonės sutrikimai), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Ar vėjaraupiai gali kartotis antrą kartą?
Labai retai, bet gali. Paprastai persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač jei imunitetas nusilpęs, gali pasireikšti pakartotinė infekcija arba suaktyvėti virusas, sukeldamas juostinę pūslelinę, kuri skiriasi nuo vėjaraupių, bet yra to paties viruso sukelta.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
