Laimo liga ir erkinis encefalitas: kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir kada kreiptis į gydytoją?

Atšilus orams daugiau laiko praleidžiame gamtoje, tačiau kartu padidėja ir erkių įkandimų rizika. Erkės gali platinti pavojingas infekcines ligas – Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Nors abi ligos perduodamos įkandus erkei, jų eiga, simptomai ir galimos pasekmės skiriasi, todėl svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?

Laimo liga yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia bakterijos. Ji dažniausiai perduodama per erkės įkandimą, o pirmieji požymiai gali pasirodyti praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po įkandimo.

Erkinis encefalitas yra virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti vakcina. Ši liga dažnai prasideda į gripą panašiais simptomais, tačiau sunkesniais atvejais gali sukelti smegenų dangalų ar smegenų uždegimą.

Laimo ligos simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Vienas dažniausių pirmųjų Laimo ligos požymių – didėjanti raudona dėmė erkės įkandimo vietoje, vadinama migruojančia eritema. Ji gali plėstis ir nebūtinai sukelia skausmą ar niežėjimą, todėl kartais lieka nepastebėta.

Dažniausi laimo ligos simptomai:

  • paraudimas ar žiedinė dėmė įkandimo vietoje;
  • nuovargis ir silpnumas;
  • galvos skausmas;
  • sąnarių ir raumenų skausmai;
  • pakilusi temperatūra;
  • padidėję limfmazgiai.

Negydoma laimo liga gali progresuoti ir paveikti sąnarius, nervų sistemą ar širdį. Dėl šios priežasties svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei po erkės įkandimo atsiranda įtartinų simptomų.

Erkinio encefalito simptomai ir galimos komplikacijos

Erkinio encefalito simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po užsikrėtimo. Pirmoji ligos fazė gali priminti peršalimą ar gripą: žmogus jaučia nuovargį, karščiuoja, gali skaudėti galvą, raumenis.

Kai kuriais atvejais liga pereina į antrąją fazę, kurios metu gali atsirasti:

  • stiprus galvos skausmas
  • sprando sustingimas
  • pykinimas ar vėmimas
  • sąmonės sutrikimai
  • koordinacijos ar judėjimo problemos

Sunkesniais atvejais erkinis encefalitas gali sukelti ilgalaikių neurologinių pasekmių, todėl pajutus stiprėjančius simptomus svarbu kreiptis į gydytoją.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Po erkės įkandimo rekomenduojama stebėti savo savijautą ir įkandimo vietą. Į gydytoją verta kreiptis, jei:

  • atsiranda plintantis paraudimas ar dėmė
  • po kelių dienų ar savaičių pradeda varginti neįprastas nuovargis, temperatūra, galvos ar raumenų skausmai
  • atsiranda neurologinių simptomų – stiprus galvos skausmas, sprando stingimas, sutrikusi koordinacija
  • simptomai nepraeina arba stiprėja

Svarbu žinoti, kad ne visais atvejais liga pasireiškia iš karto. Kartais žmogus pastebi tik bendrus negalavimus, todėl įvertinti situaciją gali padėti gydytojas ir, jei reikia, paskirti reikalingus tyrimus.

Ar egzistuoja lėtinė Laimo liga?

Terminas lėtinė laimo liga dažnai vartojamas kalbant apie ilgai trunkančius simptomus po persirgtos infekcijos. Kai kuriems žmonėms po gydymo gali išlikti nuovargis, sąnarių ar raumenų skausmai, tačiau kiekvieną atvejį svarbu vertinti individualiai.

Užsitęsę simptomai gali turėti įvairių priežasčių, todėl nereikėtų bandyti diagnozuoti ligos savarankiškai. Gydytojas gali įvertinti sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Veiksmingiausia apsauga nuo erkių – prevencija. Rekomenduojama:

  • dėvėti uždarus šviesius drabužius būnant gamtoje
  • naudoti erkes atbaidančias priemones
  • grįžus iš lauko apžiūrėti kūną ir drabužius
  • kuo greičiau pašalinti įsisiurbusią erkę
  • apsvarstyti vakcinaciją nuo erkinio encefalito

Atidus savo sveikatos stebėjimas ir greita reakcija į pirmuosius požymius gali padėti laiku nustatyti ligą ir išvengti rimtesnių komplikacijų. Jei po erkės įkandimo jaučiate nerimą ar pastebite neįprastus simptomus, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.

Dalinkitės straipsniu: